TVF perspėjo, kad „kai kuriose šalyse gali kilti nauji protestai, ėmus COVID-19 krizės suvaldymo priemones vertinti kaip nepakankamas ar nesąžiningai palankias korporacijoms, o ne žmonėms“.

Neramumų jau buvo pastebėta Pietų Afrikoje – antradienį policijos pareigūnai į Keiptauno gyventojus, protestuojančius dėl apribotos prieigos prie pagalbos maisto produktais karantino metu, šaudė guminėmis kulkomis. Šimtai pasipiktinusių žmonių į pareigūnus mėtė akmenis ir gatvėse statė barikadas iš degančių padangų.

Dukart per metus išleidžiamoje fiskalinės priežiūros ataskaitoje TVF teigė, kad protestų tikimybė „yra didžiausia tose šalyse, kuriose yra paplitusi korupcija, trūksta viešosios politikos skaidrumo ir yra prastai teikiamos paslaugos“.

Net ir gerais ketinimais paremtos vyriausybių išlaidų priemonės, skirtos sušvelninti dėl viruso įvestų karantinų padarinius, „gali nesumažinti tokios įtampos, atsižvelgiant į tai, kad protestuotojai nebūtinai yra labiausiai nepasiturintys“, ar dėl to, kad į jas gali būti žvelgiama kaip į „pinigų perdavimą pašaliniams“.

Ataskaitoje pabrėžiamas per pastaruosius dvejus metus padidėjęs protestų dėl ekonominės politikos skaičius: Ekvadore, Haityje ir Irane vyko protestai dėl padidėjusių degalų kainų, Prancūzijoje protestuota dėl pensijų reformų ir planuoto degalų mokesčių padidinimo, o Čilėje „nedidelis viešojo transporto paslaugų kainų padidėjimas sukėlė socialinius protestus dėl platesnio pobūdžio problemų“.

Ataskaitos autoriai paragino vyriausybes imtis veiksmų sumažinti neramumų galimybes, įskaitant aiškų bendravimą su išankstiniais perspėjimais, bet kokios logikos pagrindimą, pasipriešinimo įveikimo strategijų pateikimą ir priemones, sumažinsiančias sunkumus įgyvendinant naujas politikos priemones, tokias kaip degalų kainų padidinimą.

„Nauja protestų banga galimai sulėtintų reformų (pavyzdžiui, pensijų ar energetikos subsidijų) įgyvendinimo tempą ir iškeltų grėsmę viešiesiems finansams“, – teigė TVF.

TVF pareigūnai pabrėžia poreikį skirti didesnį finansavimą, siekiant įveikti sveikatos krizę ir ekonominius jos padarinius. Tačiau naujoji ataskaita primena valdžios institucijoms apie poreikį sumažinti atsako mastą, kai krizė pasibaigs.

„Neturime pakankamai informacijos, kad galėtume prognozuoti atsigavimo trukmę ir aplinkybes. Tokiu neįprastu laikotarpiu politikos kūrėjams galime nurodyti daryti viską, ko reikės, tačiau visus savo veiksmus atidžiai sekti“, – teigė ataskaitos autoriai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)