Vertina griežčiau

LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius laidoje „Delfi 11“ kalbėjo, kad vertinant statistiką matyti, jog šiandien yra smukusi ne tik bankų paskolų pasiūlą, bet ir paklausa.

„Žinoma, kai yra toks neapibrėžtumas, tiek patys vartotojai, tiek įmonės, turbūt atidėlioja savo planus įsigyti tam tikrus pirkinius su paskola ir turbūt numato tai daryti vėliau“, – teigė jis ir sakė, kad naujų būsto paskolų išdavimas po karantino fiziniams asmenims smuko apie 15 proc., verslo – apie ketvirtadalį.

„Smukimai jaučiasi ir, turbūt, jie bus dar akivaizdesni praėjus šiek tiek laiko, nes dabar toks pereinamas laikotarpis, kuomet sutartys jau buvo suderintos, o pinigai tiesiog išmokami“, – įspėjo J. Markevičius.


Taip pat jis užsiminė, kad bankai galimai akyliau stebės savo skolininkus ir vertins jų rizikas.

„Mes matome, kad iš tikrųjų šio karantino ekonominis poveikis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra milžiniškas, o pajamos tų asmenų, kurie dirba versluose, paveiktuose karantino, krinta, tačiau tikėtina, kad pajamos kris ir plačiau, nes karantino metu net ir veikiančiam verslui gali pradėti trūkti paklausos realizuoti savo produkciją. Kai krinta pajamos, tada bankai atidžiau vertina ar su tomis pajamomis skolininkai gali aptarnauti savo paskolas“, – aiškino jis.

Paprašius įmokų atidėjimo, kelia palūkanų normas

Kalbėdamas apie naujų būsto paskolų palūkanų maržų prognozes ir kokią įtaką tam gali padaryti koronavirusas, specialistas teigė, kad čia galima laukti įvairiausių scenarijų.

„<…> Kai bankai mato, kad pusė gyventojų iš esmės patiria pajamų sumažėjimą, nes eina į prastovas ar pasiima biuletenius, akivaizdu, kad jie mato, kad rizika padidėjusi, todėl gali reikalauti tos didesnės rizikos maržos.

Kol kas duomenys to nerodo, bet mes neturime ir išankstinių duomenų, tačiau tikimybė, kad palūkanas pakels, egzistuoja“, – laidoje sakė J. Markevičius.

Specialistas pridūrė ir tai, kad šiandien yra imamasi įvairiausių priemonių, jog palūkanų kilimo būtų galima išvengti.

Štai fiziniams asmenims, kurie jau turi būsto ar vartojimo paskolas, kaip pasakojo, įstatymai leidžia pasiimti tam tikras trijų mėnesių atostogas, kada žmogus paskolos mokėjimą gali atsidėti, tačiau paskolos kaina jam dėl to nepadidės.

„Verslo pusėje, deja, įstatymai to nenumato, tačiau Vyriausybė rengia priemonių paketą verslui, o viena iš jų yra garantijos, kurias gali gauti verslas ir bankai, suteikę verslui tas paskolas. Tų garantijų sąlygos numato, kad bankai negalėtų pakelti palūkanų normų suteikdami įmonėms garantijas.

Tų priemonių yra, bet, aišku, ne visos priemonės pasieks visus skolininkus ir matydami, kiek daug šiuo metu neapibrėžtumo, bankai gali pakelti palūkanų normas ir mes turime kai kurių indikacijų, kad kai kurios įmonės jau kreipėsi su užklausomis į LB, kad jų palūkanų normos yra peržiūrimos ir pakeliamos, padarant mokėjimų atidėjimus“, – sakė J. Markevičius.

Pasak jo, tai reiškia, jog šiandien įmonės, išgyvenančios ekonomiškai sunkesnį periodą kreipiasi į bankus prašydamos atidėti paskolų įmokų mokėjimus, o bankai jas atideda, tačiau perskaičiuodami ir pakeldami palūkanų normas.

„Tokios įmonės kaip ir pažeidžia sutarties sąlygą ir kurį laiką tampa nemokios, todėl prašo atidėti įmokas. Kai kurie bankai jas atideda, bet jau su padidėjusia palūkanų marža“, – sakė jis ir teigė, kad LB sulaukė ne vieno tokio įmonės laiško su klausimais, kaip verslui derėtų pasielgti.

Numato pagalbą

LB valdybos narys Marius Jurgilas patikslino, kad kas susiję su paskolos mokėjimų atidėjimu, verslai galės kreiptis dėl portfelinių garantijų.

Marius Jurgilas

„Esminė jos nuostata yra, kad jeigu kredito įstaiga atidės paskolos mokėjimą ne mažiau nei 6 mėn., tokias paskolas kredito įstaiga galės tiesiai įtraukti į valstybės garantuotą paskolų portfelį.

Kokia nauda kredito įstaigai? Tame portfelyje esančios paskolos, kiekviena iš jų, bus padengtos iki 80 proc. valstybės garantijos, o pats portfelis maksimaliai bus garantuotas 20 proc. valstybės garantijos. Tai jeigu tu atidedi paskolos mokėjimą verslui – tu gali pasinaudoti tokia paskolų schema.

Negana to, jeigu toks atidėjimas bus padarytas, tam atidėjimo periodui valstybė už verslą sumokės palūkanas.

Viena iš pagrindinių sąlygų, kad darant šį atidėjimą, kitos paskolos sąlygos negali būti pakeičiamos ir bloginamos, tarkime, prašoma papildomo užstato ar asmeninio laidavimo ir panašiai, kas, turbūt, ir vyksta šiuo metu, o klientai kreipiasi“, – paramos galimybes verslui aiškino M. Jurgilas.

Jis pabrėžė, kad visgi pretenduoti į taip vadinamas portfelines garantijas, kai valstybė už banko atidėtą paskolos įmokų mokėjimą finansų įstaigai pasiūlo garantiją, galės ne visos įmonės.

„Tai gali daryti tik tos įmonės, kurios yra tiesiogiai paveiktos (prarado daugiau nei 50 proc. pajamų- red.) ir jos tik gali kvalifikuotis į šį instrumentą.

Jeigu įmonė prarado 49 proc. pajamų, tokia įmonė nepapuola į šio instrumento apimtį“, – sakė M. Jurgilas.

Dargis: iki galo dar nepatvirtintas visas pagalbos mechanizmas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis „Delfi“ tikino, kad kol kas susistemintos ir sukauptos informacijos, kaip dabar veikia bankai, neturįs.

„Gauname informaciją iš pavienių mūsų narių, kad jeigu yra kreipiamasi, tai santykiai konstruojami įprastu iki šiol buvusiu būdu – tikrinamas įmonių gyvybingumas, žiūrimi ekonominiai rodikliai ir pagal tai priimami sprendimai.

Robertas Dargis

Kol dar iki galo nepatvirtintas valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmas, tai bankai yra nepasirengę ir negali juo naudotis“, – komentavo jis.

Pasak R. Dargio, kaip visas siūlomas pagalbos mechanizmas veiks ir ar jis atitinka verslo lūkesčius bei galimybes, bus galima matyti tik vėliau.

„Kol nėra paleistas pats mechanizmas, tai santykiai tarp finansinių tarpininkų ir įmonių yra konstruojami taip, kaip būdavo iki šiol“, – teigė jis.

Taip pat R. Dargis sakė, kad šiandien LPK labai laukia pagalbos priemonių stambiajam verslui.

„Kalbu apie Pagalbos verslui fondą. Laukiame šio fondo metmenų, aiškiai apibrėžtų paramos gavimo sąlygų, kad matytume, kokiomis priemonėmis ir būdais šis fondas teiks pagalbą verslui“, – tikino R. Dargis.

Naujienų agentūrai ELTA apie paramą verslui pasisakė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovas Danukas Arlauskas. Anot jo, daugelis valstybės paramos instrumentų dar nepasiekė verslo.

„Klausimas, ar 257 eurai (išmoka savarankiškai dirbantiems ir dėl karantino negalintiems vykdyti savo veiklos – ELTA) yra ta suma, kuri padės žmonėms išgyventi šį laikotarpį, kuris neaišku, kiek truks. Tai vienintelis realus instrumentas, kuris pradėjo veikti. Visi kiti instrumentai kol kas nepaleisti“, – teigė darbdavių atstovas.

„Kitose valstybėse paramos schemos paleidžiamos per pora dienų. Pas mus notifikavimo procesas, „Invega“, prašo parodyti savo kreditingumą, praeitų metų finansines ataskaitas“, – pridūrė jis.

LBA: paramos kreipiasi ir nesąžiningi verslininkai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius paprašytas pakomentuoti situaciją, susijusią su paskolų palūkanų kėlimu, teigė, kad dar nuo karantino pradžios kai kurie bankai siūlė daugiau galimybių ir pagalbos įmonėms, nei buvo numatyta įstatymuose.

„Esama situacija yra nauja ne tik verslui, bet ir bankams.

Kelių, kurie leistų geriausiai išspręsti klientams kylančias problemas, ieškoma nuolat. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir pakomentuoti situacijas, nežinant jų detalių, būtų sudėtinga. Tačiau, apibendrinant, daugelis šalies bankų gyventojams bei įmonėms, kurios dėl koronaviruso susiduria su finansiniais sunkumais, realiai siūlo daugiau galimybių nei yra numatyta įstatyme, ir pagalbą savo kapitalu teikia nuo pat karantino pradžios.

Nuo kovo 16 d. bankai priėmė jau per 1500 sprendimų dėl paskolų, lizingo mokėjimų ir pan. įsipareigojimų restruktūrizavimo fiziniams asmenims, ir apie 1000 – juridiniams, nukentėjusiems dėl COVID-19“, – sakė jis.

M. Zalatorius tikino norintis atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats savaime karantinas nėra aplinkybė, įpareigojanti keisti kredito sutarčių sąlygas.

„Įsipareigojimų turintiems klientams įmokų atidėjimas ir kitos priemonės nėra taikomos automatiškai. Beje, atsiranda ir tokių verslų, kurie, prisidengdami COVID-19, bando spręsti ilgalaikes įsisenėjusias finansines problemas. Vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad lengvatos numatytos toms įmonėms, kurios patiria finansinių sunkumų būtent dėl koronaviruso pandemijos“, – pabrėžė jis.

Pradeda veikti naujos paramos galimybės

Pasak M. Zalatoriaus, šiuo metu jau veikia šios priemonės verslui iš valstybės pagalbos verslui paketo: valstybė kompensuoja palūkanas SVV arba pramonės įmonėms, pasinaudojusioms paskolos mokėjimo atidėjimu, bei teikia apmokėtinų sąskaitų, vadinamąsias ASAP, paskolas SVV subjektams. Dėl šių priemonių reikia kreiptis tiesiogiai į "Invegą".

Dėl 100 proc. palūkanų kompensavimo gali kreiptis įmonės, kurios nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 gruodžio 31 d. pasirašė su finansų įstaiga susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų grąžinimų atidėjimo pagal investicinės paskolos sutartį, finansinės nuomos (lizingo) sutartį arba apyvartinės paskolos sutartį.

Nurodoma, kad 100 proc. palūkanų kompensacija paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpiu yra negalima krovininiu kelių transportu besiverčiančioms įmonėms (veiklos kodas pagal EVRK2 49.41 ir 49.4), norinčioms įsigyti transporto priemones, skirtas kroviniams vežti, – vilkikus, priekabas, puspriekabes ir kt., ūkininkams, overdrafto, kredito linijos, faktoringo, veiklos nuomos sutartims; apyvartinėms paskoloms, kurių paskirtis yra garantijoms ir akredityvams leisti, paskoloms iš verslumo skatinimo fondo.

Taip pat, jei paskolos lėšomis perkami ne komercinės paskirties automobiliai; jei paskolos lėšos skiriamos statyti ar įsigyti nekilnojamąjį turtą siekiant jį parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o ne naudoti paskolos gavėjo veikloje; jei paskolos lėšos skiriamos statyti ar įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio paskirtis yra gyvenamoji; jei paskola finansuojamos investicijas, atliekamas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; jei paskola finansuojamas turto, kuris „Invegos“ vertinimu gali būti naudojamas ir susijusių asmenų asmeniniais tikslais, įsigijimą, nuomą, pagerinimą.

BNS ketvirtadienį ryte pranešė, kad nuo šiandien pradeda veikti „Invegos“ lengvatinių paskolų likvidumui palaikyti priemonė, skirta dėl karantino problemų patiriantiems verslams. Šiuos pinigus bendrovės galės naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms. Vyriausybė skelbė, kad finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.

Taip pat dar pradeda veikti kita „Invegos“ priemonė – garantijos už verslo paskolas ir lizingo sandorius. Šiai priemonei numatyta 425 mln. eurų. Šios priemonės yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Tuo metu LBA teigė, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, jog įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos.

Vyriausybės prieš kelias savaites patvirtintame ekonomikos skatinimo pakete įmonių likvidumo išsaugojimui numatyta iki 1 mlrd. eurų. Smulkios ir vidutinės įmonės jau gali kreiptis į „Invegą“ dėl palūkanų kompensavimo.