„SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas apžvelgė „Covid-19 bendruomenės mobilumo ataskaitą“ (angl. Covid-19 Community Mobility Reports), kurią skelbia „Google“. Žiūrint į anksčiau skelbtus kovo 29 dienos duomenis, buvo matyti, kad lietuviai geriausiai iš Baltijos šalių laikosi karantino režimo. Balandžio 5 dienos duomenys nebėra tokie džiuginantys.
Kaip teigia ekonomistas, tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse išryškėjo keli nerimą keliantys signalai:
- Lyginant su baziniu laikotarpiu (sausio 3 d. – vasario 6 d.), smarkiai padidėjo Baltijos šalių gyventojų srautas į parkus – ko nebuvo ankstesnėje ataskaitoje;
- Gyventojų srauto į masinio susibūrimo vietas nuosmukis yra gerokai mažesnis nei ankstesnį laikotarpį. Kitaip tariant, Baltijos regiono gyventojai masinio susibūrimo objektuose lankosi mažiau nei iki karantino, bet pastebimai dažniau nei prieš savaitę.
Ekonomistas A. Izgorodinas taip pat išskyrė Lietuvos gyventojų judėjimą karantino metu:
- Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo 72 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o balandžio 5 d. duomenimis – jau tik 63 proc. mažesnis nei iki karantino;
- Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus buvo 63 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o balandžio 5 d. duomenimis – jau tik 49 proc. mažesnis nei iki karantino;
- Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų srautas į ofisus buvo 33 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o balandžio 5 d. duomenimis – jau tik 28 proc. mažesnis nei iki karantino;
- Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų srautas į gyvenamosios paskirties objektus buvo 11 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo, o balandžio 5 d. duomenimis – jau tik 8 proc. didesnis nei iki karantino;
- Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų srautas į parkus buvo 28 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o balandžio 5 d. duomenimis – jau 63 proc. didesnis nei iki karantino.
A. Izgorodinas pabrėžia, kad lyginant su kovo pabaiga, Lietuvos gyventojai kiek rečiau pradėjo lankytis namuose ir aplink namus, bet kiek dažniau pradėjo lankytis masinio susibūrimo vietose.
„Negana to, gyventojai plūstelėjo į parkus: lyginant su baziniu laikotarpiu (sausio 3 d. – vasario 6 d.) Lietuvos gyventojų srautas į parkus padidėjo 63 proc., tuo metu kai kovo pabaigoje gyventojų srautas į parkus buvo gerokai mažesnis nei iki karantino įvedimo. Labai panaši situacija yra ir kitose Baltijos valstybėse: pavyzdžiui, Latvijoje, lyginant su baziniu laikotarpiu, gyventojų srautas į maisto parduotuves sumažėjo tik 6 proc.; gyventojų srautas į gyvenamosios paskirties objektus yra tik 4 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo, o Latvijos gyventojų srautas į parkus buvo 71 proc. didesnis nei iki karantino“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Anot jo, nors Baltijos regiono gyventojai ir toliau gyvena karantino režimu, tačiau jo laikomasi nebe taip atsakingai. Ekonomistas išskiria tris aspektus, galėjusius turėti įtakos tokiems pokyčiams.
„Pirma – palyginti nedidelis (lyginant su kitomis ES valstybėmis) viruso atvejų ir mirčių skaičius ir vis labiau jaučiama epidemijos stabilizacija. Pavyzdžiui, balandžio 14 dienos duomenimis, Lietuvoje per vakar dieną užfiksuoti tik 8 nauji koronaviruso atvejai – mažiausiai nuo pat kovo 18 dienos. Iš esmės mažiausiai nuo karantino režimo įvedimo. Tikėtina, kad ganėtinai žemas susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso skaičius dalį Lietuvos ir Baltijos regiono gyventojų paskatino atsipalaiduoti ir truputį užmiršti apie viruso keliamas grėsmes.
Antra – tikėtina, kad didelės įtakos gyventojų srauto į masinio susibūrimo vietas padidėjimui galėjo turėti vis labiau jaučiamas karantino režimo keliamas psichologinis nuovargis – galima sakyti, kad Baltijos regiono gyventojai vis rečiau serga koronavirusu, bet vis dažniau suserga „karantino nuovargio“ sindromu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje karantinas įvestas kovo 16 d., t.y. beveik prieš mėnesį. Labai tikėtina, kad suvaržytas judėjimas, gyvenimas tarp keturių sienų su kitais šeimos nariais, rutina vis labiau nuvargina žmones, tad gyventojai lyginant su karantino pradžia yra vis labiau linkę išeiti iš namų ir nesilaikyti karantino.
Trečias svarbus aspektas – atšilę orai. Nepamirškime, kad „Google“ matuojamas bazinis laikotarpis – sausio 3 d-vasario 6 d., kai Lietuvoje dar dominavo žiemos temperatūra ir žiemos laikas. Atšilus orams ir pailgėjus šviesiam paros laikotarpiui, gyventojai atitinkamai plūstelėjo į parkus norėdami pasidžiaugti oru ir ilgesnėmis dienomis. Kovo pabaigoje Lietuvos gyventojų srautas į parkus dar buvo 28 proc. mažesnis nei minėtu baziniu laikotarpiu, tuo tarpu kai balandžio pradžioje – jau 63 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu. O tai aiškiai rodo – Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojai yra nuvarginti karantino režimo ir apsiprato su viruso epidemija; atitinkamai, žmonės vis drąsiau palieka namus ir lankosi masinio susibūrimo objektuose“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Jis mano, kad ši statistika ir jos dinamika netrukus gali tapti dideliu galvos skausmu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios atstovams. Mat kuo ilgesnis bus karantinas – tuo labiau gyventojai pavargs
„Akivaizdu, kad tarp gyventojų sparčiai didėja su karantinu susijęs psichologinis nuovargis, dėl kurio žmonės vis labiau linkę palikti namus ir lankytis masinio susibūrimo vietose. Šie „Google“ duomenys rodo, kad kuo ilgiau bus tęsiamas karantino režimas, tuo daugiau žmonių bus linkę šį režimą pažeisti ir ištrūkti iš namų, kad bent trumpam pakeisti aplinką. Tai reiškia, kad tolesnis karantino pratęsimas nors ir gali būti reikalingas, tačiau gali būti nebe toks efektyvus kaip anksčiau, kadangi gyventojai bus labiau linkę ištrūkti iš namų į lauką nepaisant piniginių nuobaudų.
Tai reiškia, kad priimant tolesnius sprendimus dėl karantino režimo, valdžios atstovams reikės atsižvelgti ne tik į susirgimų ir mirčių statistiką ir jos dinamiką, bet ir į sparčiai didėjantį gyventojų psichologinį nuovargį“, – teigia A. Izgorodinas.
