„Jau startavo priemonė kodiniu pavadinimu ASAP, t. y. neapmokėtų sąskaitų valstybės pagalbos priemonė, kurios teikimo principas yra labai paprastas.
Jeigu esate tiekėjas, kuris tiekia prekes ar paslaugas tiesiogiai nuo COVID-19 paveiktoms įmonėms, kurios yra Valstybinės mokesčių inspekcijos sąraše, jūs jau nuo šeštadienio galite eiti į asap.invega.lt ir pateikti prašymą apmokėti tas sąskaitas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė jis.
M. Jurgilas dėstė, kad sąskaitos bus apmokėtos iki 85 proc. išrašytos sumos ir iš esmės tai yra finansavimas valstybės lėšomis.
„Paraiškos priimamos iki balandžio 24 dienos, kas yra kitos savaitės penktadienis, vidurnakčio. Arba, kol bus pasiekta 50 mln. eurų suma, kuri yra skirta šiai priemonei.
Šiai priemonei kvalifikuojasi sąskaitos, išrašytos nuo sausio 16 dienos ir ne vėliau, kaip iki kovo 16 dienos.
Sąskaita turi būti išrašyta įmonei, kuri paveikta. Jūsų įmonė turi būti maža arba vidutinė“, – pasakojo centrinio banko atstovas.
M. Jurgilas dar paaiškino, kad maksimali paskolos suma priklauso nuo įmonės dydžio ir negali būti didesnė nei 10 tūkst., 30 tūkst. arba 100 tūkst. eurų, priklausomai nuo įmonės rodiklių.
„Įmonė negali pretenduoti į daugiau nei 25 proc. įmonės apyvartos praėjusiais metais. Svarbi sąlyga – kad įmonė būtų pateikusi savo finansines ataskaitas Registrų centrui už 2019 metus. Nesant pateiktų ataskaitų, priemone negalėsite naudotis.
Kredito reitingas turi būti vidutinis arba geresnis nei vidutinis šiuo metu esantis rinkoje. Paskolos sąlygos: ji teikiama 1 metams, palūkanos yra bazinės plius 0,5 proc. Bus galimybė paskolą pratęsti iki 2 arba 3 metų, bet tada palūkanos didės 1 proc.“, – sakė jis.
Fondas stambiems
M. Jurgilas dar papasakojo apie investicinį fondą.
„Ši priemonė numatyta stambioms ir vidutinėms įmonėms. Dėl jos taipogi reikėjo kreiptis į Europos Komisiją. Notifikavimas jau pateiktas penktadienį.
Ji numato, kad valstybė kartu su privačiais investuotojais galėtų rekapitalizuoti stambias įmones, jei būtų toks poreikis“, – sakė jis.
Lietuvos banko valdybos narys priminė, kad tam numatyta 100 mln. eurų valstybės lėšų ir iki 400 mln. eurų valstybės garantijų.
Komentuodamas galimybę panašų fondą steigti ir smulkioms įmonėms, M. Jurgilas priminė, kad joms jau yra numatyta kitų priemonių.
„Mažai tikėtina, kad valstybė galėtų apdoroti tokį didelį srautą investicijų, kurios yra nukreiptos į kapitalo instrumentus. Labai svarbu paminėti, kad šio fondo pirminės investicijos būtų nukreiptos į kapitalo arba į hibridinius kapitalo instrumentus, subordinuotas paskolas“, – sakė jis.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sakė, kad Europos Komisija jau yra pritarusi trims paramos verslui schemoms.
„ASAP jau pradėjo veikti, o portfelinės garantijos ir lengvatinės paskolos ypač pažeistiems sektoriams prasidės nuo balandžio 16 dieną“, – sakė ji.
Įmonės „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas tvirtino, kad verslo bene labiausiai laukiamų lengvatinių paskolų palūkanos bus iki 0,2 proc.
