Vasario mėnesį geriausius pardavimų rezultatus parduotuvėje „Trespass“ pasiekęs Saulius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) praėjusios savaitės viduryje iš vadovės sužinojo, kad netrukus papildys bedarbių gretas, o pats atleidžiamas „dėl nepatenkinamų darbo rezultatų“.
Paskelbus šalyje karantiną Šiaurės miestelyje „Outlet Park“ ir Ozo prekybos centre esančios „Trespass“ parduotuvės kovo 16-ąją savo darbuotojams paskelbė prastovą, kurią įmonė pratęsė kovo 30 dieną.
„Trespass“ pardavėju-konsultantu dirbęs Saulius susisiekė su Delfi, vaikinas tvirtina, kad įmonė neteisėtai norėjo jį atleisti iš darbo.
Praėjusį ketvirtadienį balandžio 9-ąją Saulius praleido parduotuvės vadovės Erikos Navickaitės skambutį bei sulaukė žinutės kuo skubiau perskambinti. Vaikinui susisiekus su vadove, iš jos išgirdo liūdnas žinias: pratęsus karantiną įmonė nusprendė mažinti darbuotojų skaičių, tad yra priversta Saulių atleisti iš užimamų pareigų.
„Norėjo, kad palikčiau darbą savo noru, į elektroninį paštą nusiuntė darbo sutartį, kurioje nurodytas atleidimas iš darbo. Aš tuo metu įstatymų gerai nežinojau, sakau, gerai.
Elektroniniame pašte pamačiau dvi darbo nutraukimo sutartis. Viena buvo „dėl nepatenkinamų rezultatų“, o kita sutartis atsiųsta ne pilna, nuo 17 punkto, lape trūko tik mano parašo.
Įsidarbinau gruodžio 27 d., vasario mėnesį buvau pirmas įmonėje pagal pardavimus, tad kokie dar blogi rezultatai?“, – stebėjosi Saulius.
Vaikinas susisiekė su parduotuvės vadove, klausė, kodėl ji neinformavo apie „nepatenkinamus“ rezultatus ir kodėl nebuvo iškart atleistas iš darbo, o tik tada, kai dar kartą buvo pratęstas karantinas.
„Ar tie blogi rezultatai atsirado karantino metu, kai nereikia dirbti? Kaip ir tikėjausi, atsakymų į šiuos klausimus nesulaukiau. Po kelių akimirkų jau gaunu kitą sutartį, kurioje atleidimo iš darbo priežastis „savo noru“. Dvi skirtingos sutartys su atleidimu. Ar čia nepažeisti įstatymai?“, – klausia pardavėju-konsultantu dirbęs vaikinas.
Sauliui dar kartą susisiekus su parduotuvės vadove, ji tvirtino, kad jo bandomasis laikotarpis dar nėra pasibaigęs, nors nuo įdarbinimo 3 mėnesiai suėjo kovo 27-ąją, anot vadovės, bandomasis terminas karantino metu automatiškai buvo pratęstas. Tačiau vėliau iš jos vaikinas nebesulaukė jokios informacijos – nei apie pratęstą bandomąjį laikotarpį, nei apie atleidimą iš darbo.
Reikalavo kuo greičiau pasirašyti
Tai ne vienintelis toks atvejis Šarūno Kulviečio valdomoje UAB „Lifestyle Trade“ įmonėje, kuriai priklauso „Trespass“ parduotuvės Ozo prekybos centre ir „Outlet Park“ prekybos miestelyje.
Delfi portalui analogišką istoriją pasakojo „Trespass“ dirbusi pardavėja-konsultantė Rasa (redakcijai vardas ir pavardė žinoma). Nuo vasario 12 dienos dirbusi mergina taip pat praėjusią savaitę sulaukė skambučio iš darbdavių su žinia apie atleidimą iš darbo taip pat „dėl nepatenkinamų rezultatų“.
„Pranešė, kad įmonė nusprendė atleisti visus darbuotojus, kurie yra bandomajame laikotarpyje, jų gretose – ir mane, nes neturi galimybių mums mokėti karantino laikotarpiu.
Buvo nurodyta, jog esu atleidžiama dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, nors jokie nusiskundimai ar priekaištai niekada man nebuvo išsakyti ir pačioje sutartyje konkrečiai nenurodyti.
Paskambinusi vadovė patvirtino, jog labai gaila, bet turės atleisti dėl karantino. Suglumusi parašiau darbo vadovei, E. Navickaitei, jog jei nurodyta atleidimo priežastis nėra tikroji, norėčiau, jog ji būtų pakeista.
Atsakymo sulaukiau praėjusį penktadienį. Darbo vadovė man paskambino ir teigė suprantanti, jog tokia atleidimo priežastis neramina, kai iš tiesų dirbau gerai. Anot jos, ji pasikalbėjo su buhaltere, kuri teigė, jog atleidimo priežastis nėra svarbi, gali parašyti, kad iš darbo išeinu ir savo noru, tačiau jau parašė, jog esu atleidžiama dėl darbo rezultatų ir nemato didelės prasmės to keisti, nes tai dar ir papildomai užtruktų.
Vadovė E. Navickaitė vis įkalbinėjo pasirašyti ir tokią atleidimo sutartį, teigdama, jog tai yra tik jiems skirta sutartis ir nesvarbu, kad joje parašyta. Be to, pasakius, jog geriausiu atveju galėčiau ją atsispausdinti ir pasirašyti tik už 4 dienų, pasipiktino, nes jie negali taip ilgai laukti ir būtinai reikia, jog tą padaryčiau iki balandžio 12 d.
Tad spaudžiama ir įtikinėjama vadovės turėjau kuo greičiau pasirašyti atleidimo iš darbo sutartį“, – Delfi portalui pasakojo mergina.
Įmonės vadovas: nemalonu, bet viskas teisėta
Delfi pirmadienį susisiekė su „Trespass“ parduotuves valdančios „Lifestyle Trade“ įmonės direktoriumi Šarūnu Kulviečiu, kuris teigė, kad atleisdami darbuotojus vadovaujasi Darbo kodekso 36 straipsnio, 3 dalimi ir elgiasi teisėtai.
Čia skelbiama – „darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos“.
Paklausus, kodėl darbuotojų prašyta išeiti savo noru, o vėliau – argumentuojant „nepatenkinamais rezultatais“, Š. Kulvietis nebuvo linkęs to detalizuoti.
„Su jais nutraukiama darbo sutartis darbdavio iniciatyva, nes jie – bandomajame laikotarpyje. Jūsų minėtas darbuotojas nuo kovo 16 dienos yra prastovoje, tad jam šioje situacijoje bandomasis laikotarpis nesiskaičiuoja ir jis nesibaigė kovo 27-ąją.
Viskas parašyta, atleidimo priežastis – bendrovės sprendimas, dėl to, kad darbuotojas yra bandomajame laikotarpyje. Balandžio 9 dieną išleistas įsakymas, kad darbuotojai atleidžiami balandžio 13 dieną. Juos informavome prieš 3 dienas.
Suprantu situaciją, iš žmogiškos pusės – nemalonu. Nesiimame sprendimų dėl to, kad šiaip mums patinka atleisti darbuotojus, juk sustabdytas verslas. Kai turime teisinę galimybę atleisti darbuotojus, remiamės įstatymais.
Pačios atleidimo priežasties negaliu komentuoti, tai konfidenciali informacija. Mes su darbuotoju nutraukiame sutartį darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodeksą. Turime teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas yra bandomajame laikotarpyje“, – pirmadienį teigė Š. Kulvietis, pabrėžęs, kad įmonė neatleidžia ilgai dirbančių darbuotojų, o tik tuos, kurie yra bandomajame laikotarpyje. Tokie, anot vadovo, įmonėje sudaro „vos kelis procentus“ viso personalo.
Visgi, po Delfi skambučio antradienį atleisti darbuotojai sulaukė naujo įmonės laiško, kuriame informuojami apie atleidimą nuo balandžio 28 dienos pagal DK 57 straipsnį – darbdavio iniciatyva.
Darbuotojams žadama sumokėti darbo užmokestį, pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Laiške nurodoma, kad ankstesnis įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 37 straipsnį laikomas negaliojantis.
Pataria nepasirašinėti neaiškių sutarčių
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visų pirma karantinas nėra priežastis atleisti darbuotojus, o ir laikai, kai po bandomojo laikotarpio be didesnių argumentų padėkojama už darbą, jau praeityje.
Anot jos, jei darbdavys daro spaudimą, verčia pasirašyti atleidimo sutartį, neskubėti priimti sprendimų, geriau tokiu atveju nieko nepasirašyti, o vėliau atleidimą darbdavio iniciatyva ginčyti Darbo ginčų komisijoje.
– Visų pirma kokia yra situacija su darbuotojo bandomuoju laikotarpiu prastovos metu? Ar šis terminas skaičiuojasi prastovos metu?
– Pačiame Darbo kodekse apie tai nieko nėra užsiminta. Jei turime kitus tokius atvejus, kaip atleidimas, jie detaliai reglamentuojami, kada galima atleisti, kada ne.
Kalbant apie bandomąjį laikotarpį, Darbo kodekse nėra net užsiminta, kad jis gali būti nukeltas dėl tam tikrų priežasčių. Tokiu atveju sprendimą priima Darbo ginčų komisija.
Mes traktuotume, kad jis nenusikelia, bet galutinį sprendimą priimtų Darbo ginčų komisija arba teismas. Tokiu atveju kiekviena šalis turės galimybę išsakyti savo argumentus, niekas nežino, koks gali būti sprendimas, galbūt jis darbdaviams ir nepatiks.
Tačiau sąryšio Darbo kodekse tarp prastovos ir bandomojo laikotarpio nėra. Taip pat noriu pažymėti, kad bandomasis laikotarpis nėra automatinė sąlyga atleisti darbuotoją. Praėjo tie laikai, kai baigiasi bandomasis terminas, susirenki daiktus ir trauki kitur.
Yar susiformavusi Darbo komisijos ginčų praktika, jei darbuotojas jaučiasi, kad yra nepagrįstai atleistas, jis turi kreiptis į komisiją ir darbdavys turės įrodyti, kokių sąlygų neatitiko darbuotojas, dėl kokių objektyvių priežasčių netiko šiam darbui ir buvo atleistas.
– Ką daryti tokiu atveju darbuotojui, jei jį verčia darbą palikti „dėl prastų rezultatų“ arba „savo noru“?
– Negali darbuotojas tiesiog būti atleistas jam pasakius, kad tu netikai ir esi laisvas. Darbdavys, jeigu mato, kad darbuotojas iš tiesų neatitinka keliamų reikalavimų, turi raštu kreiptis į darbuotoją ir paaiškinti, kodėl jis neatitinka, nurodyti priežastis, dėl kurių yra atleidžiamas pagal DK 36 straipsnį – neišlaikyto bandomojo laikotarpio.
Tuomet darbuotojas atitinkamai reaguoja, arba jis sutinka su tikrai objektyviomis priežastimis, arba darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir ginčyti šitą atleidimą.
Didžiules abejones kelia pasiūlymas išeiti iš darbo savo noru. Jeigu darbuotojas neišlaikė bandomojo laikotarpio, neatitiko reikalavimų, tai ir turi jį atleisti pagal DK 36 straipsnį.
Ką reiškia išeiti iš darbo „savo noru“ – tai darbuotojo laisva valia palikti darbo vietą. Tuomet procedūra tokia – darbuotojas būtinai turi rašyti prašymą, o darbdavys atsižvelgia arba neatsižvelgia į jį. Procesas prasideda būtent nuo darbuotojo prašymo, bet ne nuo kitų dokumentų.
Jei darbuotojas nerašė jokio prašymo, o atleistas pagal DK 55 straipsnį, t.y. savo noru, jis turi visas galimybes kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir ginčyti šitą atleidimą, nes jo valios nebuvo.
Kitas dalykas, jei darbuotojas pasirašė po tokiu atleidimu ar pats parašė prašymą, arba pasirašė kitus dokumentus, bet staiga apsigalvojo, darbo kodeksas leidžia per tris darbo dienas darbuotojui persigalvoti ir turi raštu įspėti savo darbdavį.
Tuomet jo pirminis prašymas arba parašas anuliuojasi.
– Ką daryti darbuotojui, jei jis nežinodamas jau suraitė savo parašą po darbo sutartimi, kurioje jo atleidimo priežastis nurodyta „blogi rezultatai“? Ar jis dar turi galimybę kreiptis pvz. į VDI ir reikalauti atšaukti tą atleidimą?
– Bėda, jei į vieną sutartį sumaišomas atleidimas „savo noru“ ir pagal „blogus rezultatus“. Jau tą galima ginčyti, įrodyti, kad tai buvo ne darbuotojo valia, o darbdavio.
Jei atleistas už blogus rezultatus, darbdavys turi įrodyti, kodėl buvo blogi rezultatai ir kas buvo blogai, turi būti objektyvios priežastys. Ypač jokiu būdu karantinas nėra objektyvi priežastis neišlaikyti bandomojo laikotarpio, tą turi visi aiškiai suprasti.
Pagrindinė žinia tokiose situacijose – nepasirašyti tokių dokumentų, jei viduje yra kažkokia abejonė. Geriau apskritai nieko nepasirašyti, tegul darbdavys atleidžia ir tokiu atveju galima drąsiai ginčyti tokį atleidimą.
Darbo kodekse ne veltui nurodytos penkios dienos, per kurias darbdavys įspėja, paduoda tam tikrą siūlymą, darbuotojas turi penkias dienas pamąstyti, pasikonsultuoti su profesine sąjunga, specialistais, teisininkais arba bent jau su šeimos nariais, ar kitu objektyviu žmogumi, ir tik tada priimti sprendimą.
– Kaip įmonei legaliai atleisti darbuotoją ir į kokią išeitinę kompensaciją pretenduoja darbuotojas?
– Visų pirma norėtųsi, kad įmonės neatleidinėtų darbuotojų, net ir legaliai, o turėtų tikslą išlaikyti tas darbo vietas.
Bet atleidimo formų yra įvairių. Viena jų, kurią aptarėme, tai pagal DK 55 straipsnį, savo noru.
Kita forma – šalių susitarimu. Iš vienos pusės, ji darbuotojui yra pavojingiausia, iš kitos pusės geriausia opcija.
Darbdavys ir darbuotojas sudaro tarpusavyje tam tikrą susitarimą dėl atleidimo. Šita atleidimo forma laikoma galutine ir neskundžiama. Tai reiškia, kad jei darbuotojas pasirašė tokią formą, ją apskųsti beveik neįmanoma, nes čia darbuotojas išreiškia savo valią, jog jį atleistų.
Ją pasirašyti nėra blogai, bet darbuotojas turi žinoti, kad tokioje sutartyje turi būti kažkas gero jam. Jei jis eina į nuolaidą su darbdaviu dėl atleidimo, tokiu atveju darbdavys turi jam už tai kažką duoti.
Dažniausiai prašoma išeitinių kompensacijų, kurios priklauso nuo darbo stažo. Net jei dirbta visai trumpai, mėnuo ar du, pagal tokią abiejų šalių sutartį darbuotojas gali prašyti vieno mėnesio išeitinės kompensacijos, jei stažas didelis, kompensacija gali siekti ir 6 ar 12 mėn. darbo užmokesčio dydį.
Iš Darbo ginčų komisijos praktikos esu mačiusi tokias atleidimo formas abiejų šalių susitarimu, kuriose konstatuojama, kad darbuotojas yra tiesiog atleistas.
Darbuotojams absoliučiai nėra reikalo pasirašyti tokią sutartį, tegu darbdavys pats atleidžia savo iniciatyva.
Dar viena darbuotojo atleidimo forma – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įmonė dėl tam tikrų objektyvių momentų mato, kad jam nebereikia to darbuotojo. Tai gali būti reformos, struktūriniai įmonės pertvarkymai, darbo apimčių sumažėjimas. Yra DK 57 straipsnis, kuris skelbia, kad darbuotojas turi būti perspėtas iš anksto, prieš 2 savaites ar mėnesį, priklausomai nuo stažo ir ar darbuotojas yra rizikos grupėje, ar turi mažamečių vaikų, gal prižiūri neįgalų vaiką ir pan.
Darbuotojas turi būti raštu įspėtas ir turi būti nurodytas laikotarpis nuo kada jis planuojamas atleisti. Pasibaigus tam laikotarpiui darbuotojas atleidžiamas su išeitine kompensacija. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Po atleidimo gavęs išeitinę kompensaciją iš darbdavio be darbo likęs asmuo gali kreiptis į ilgalaikių išmokų fondą, kur jam, priklausomai nuo darbo stažo, bus pridėti keli vidutiniai darbo užmokesčiai kaip papildoma išeitinė kompensacija.
Atleidimo metu DK 57 straipsnis vienas palankiausių darbuotojui, bet paprastai darbdaviai visaip stengiasi jo išvengti, nes reikia mokėti išeitines išmokas.
Valstybės parama
„Delfi“ primena, kad darbdaviai turi galimybę gauti 70 arba 90 proc. siekiančias valstybės subsidijas prastovoms.
Jų gali tikėtis tie, kurie atitinka visas šias sąlygas: kai darbdavio įmonės teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga; kuriam nėra iškelta bankroto byla, kuris nėra likviduojamas, dėl kurio nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; kurio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus; kuris dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas.
Taip pat UT nurodoma, kad darbdaviai, kuriems mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
