Kodėl Lietuvoje nedarbas nemažėja

Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad darbuotojų perkvalifikavimo klausimas buvo aktualus ir praėjusiais metais, ne tik karantino metu, mat Lietuvoje – gana aukštas struktūrinis nedarbo lygis. Ekonomistas pažymi, kad 10 metų besitęsiantis ekonominis augimas vis tiek nesugebėjo visų bedarbių įtraukti į darbo rinką, – pernai Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 150 tūkst. bedarbių. Tiek darbingo amžiaus ir sveikų žmonių šalyje negalėjo susirasti darbo.

N. Mačiulis aiškina, kad priežasčių yra įvairių. Viena jų – regioniniai skirtumai, pavyzdžiui, jeigu žmonės gyvena ten, kur nėra laisvų darbo vietų.

„Kita priežastis – kartais jie nenori oficialiai įsidarbinti ir kai kuriais atvejais užtenka socialinių išmokų ir nelegalaus darbo. Tačiau viena pagrindinių priežasčių buvo kompetencijų ir kvalifikacijos trūkumas, kai darbo rinkos poreikiai prasilenkia su įgūdžiais ir gebėjimais, kuriuos turi dabartiniai bedarbiai“, – nedarbo priežastis vardija pašnekovas.

„Tuomet mes turėjome galvoti, kokios turi būti perkvalifikavimo programos, kokias kompetencijas ugdyti, kaip užtikrinti, kad tie asmenys netaptų ilgalaikiais bedarbiais, kaip per trumpiausią laiką suteikti naujų įgūdžių, kurių reikia darbo rinkai“, – priduria jis.

„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pažymi, kad perkvalifikavimas yra itin svarbus keliais aspektais. Pirma, Lietuvoje yra nemažai bedarbių, kurie turi nepaklausias specialybes arba apskritai neturi kvalifikacijos, todėl jiems sunku susirasti ilgalaikį darbą, kvalifikuotas darbas jiems tampa nepasiekiamas, ir kyla didelė rizika tapti ilgalaikiais bedarbiais.

Tas impulsas sukurs dar didesnį struktūrinį nedarbą, nes dalis darbuotojų, kurie dabar iškris iš darbo rinkos krizės metu, neturės galimybės sugrįžti. Įmonės bandys adaptuotis ir keisti savo gamybos ir paslaugų tiekimo procesus, kad reikėtų mažiau darbuotojų. Tai palies beveik visus sektorius.
Nerijus Mačiulis

„Tačiau net ir turintys darbą asmenys privalo visuomet „laikyti pirštą ant pulso“, stebėti rinkos situaciją, paklausias ir nepaklausias specialybes, paklausą, pasiūlą ir reaguoti atitinkamai. Gal nebūtinai persikvalifikuoti, bet nuolat mokytis ir tobulėti tikrai reikia“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Kitas aspektas, kurį pažymi ekspertė, – darbo pasiūla gerokai prasilenkia su paklausa. Tose srityse, kuriose yra daugiausia darbo pasiūlymų, pavyzdžiui, IT, inžinerija, gamyba, – vienas mažiausių čia norinčių dirbti skaičius.

Nerijus Mačiulis

Mačiulis: visuose sektoriuose reikės vis mažiau darbuotojų

Anot N. Mačiulio, nedarbo problema XXI amžiuje ir visą šį dešimtmetį bus tikrai opi. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl spartaus automatizavimo proceso, robotizacijos bei dirbtinio intelekto ne tik pramonėje, bet ir paslaugų sektoriuose tokių darbuotojų, kurie iki šiol atlikdavo rutininius darbus, reikia vis mažiau.

Kaip pavyzdį pateikia kasininkus ir vairuotojus. Pastariesiems bus sunkiau rasti darbo dėl įvairių priežasčių, ne tik susijusių su karantinu, – dėl Mobilumo paketo ir besikeičiančios tiekimo grandinės ES.

„Ši krizė dar sparčiau pastums į priekį transformaciją, nes dabar daugelis įmonių susiduria su iššūkiu, kad dauguma darbuotojų dirba nuotoliniu būdu arba jie negali dirbti. Tuomet reikia greitai ieškoti alternatyvių krypčių ir būdų, kaip automatizuoti procesus tiek paslaugų sektoriuje, tiek gamybos srityje.

Tas impulsas sukurs dar didesnį struktūrinį nedarbą, nes dalis darbuotojų, kurie dabar iškris iš darbo rinkos krizės metu, neturės galimybės sugrįžti. Įmonės bandys adaptuotis ir keisti savo gamybos ir paslaugų tiekimo procesus, kad reikėtų mažiau darbuotojų. Tai palies beveik visus sektorius“, – akcentuoja ekonomistas.

Todėl po tokio išbandymo nemažai įmonių pereis veiklos skaitmeniškumo etapą ir jo metu, siekiant optimalios veiklos, bus persvarstytos nebūtinosios, rankinio darbo reikalaujančios, ekonomiškai neefektyvios pozicijos. Žmogiškąjį kontaktą keis technologiniai sprendimai.
Rita Karavaitienė

Anot R. Karavaitienės, karantinas tapo rimtu skaitmeniškumo išbandymu valstybei, įmonėms ir darbuotojams. Šis laikotarpis esą parodė, kas ir kaip greitai gali skaitmenintis tiek verslo prasme apskritai, tiek kaip darbuotojas išskirtinai.

„Po tokio išbandymo nemažai įmonių pereis veiklos skaitmeniškumo etapą ir jo metu, siekiant optimalios veiklos, bus persvarstytos nebūtinos, rankinio darbo reikalaujančios, ekonomiškai neefektyvios pozicijos. Žmogiškąjį kontaktą keis technologiniai sprendimai.

Žmogiškųjų resursų reikalaujančius darbus keis savitarnos, robotizuoti, automatizuoti sprendimai. Žinoma, kiek daug ir plačiai tai bus panaudota, priklausys nuo įmonių finansinių galimybių“, – panašią mintį, kaip ir ekonomistas N. Mačiulis, plėtoja R. Karavaitienė.

Rita Karavaitienė

Anot ekonomisto, šiuo metu mažmeninės prekybos įmonių veikla sparčiai persikėlė į el. prekybą, ir gyventojai, ugdydamiesi naujus įpročius pirkti internetu, o ne parduotuvėje, greičiausiai tuos įgūdžius ir išlaikys.

„Tie, kurie galbūt anksčiau nebandė, dabar priversti pabandyti, jiems patogu, nereikia niekur eiti, prekė pristatoma į namus. Greičiausiai tai reikš, kad ir ateityje reikės šiek tiek mažiau prekybinio ploto ir darbuotojų, mažėjant prekybos sektoriui. Tačiau tą patį galima pasakyti beveik apie kiekvieną sektorių“, – pažymi N. Mačiulis.

Pasak pašnekovo, bet kuris žmogus, žinoma, staiga nepavirs programuotoju ar inžinieriumi. Tačiau bet kuriuo atveju reikia ugdyti naujus gebėjimus, tokius kaip kompiuterinis raštingumas.

Aviakompanija SAS dalį aptarnaujančio keleivius personalo, kurį planavo atleisti ar atleido, kvalifikuoja į slaugos padėjėjus.
Andrius Francas

„Per pastarąsias tris savaites darbuotojai galėjo pastebėti, kad labai greitai reikia išmokti naudotis nauja programine įranga, pavyzdžiui, nuotoliniam darbui atlikti, vaizdo konferencijoms organizuoti. Daugelis neturėjo kompiuterinio raštingumo įgūdžių, ir tai labai greitai atsiskleidžia. Įvairiose gyvenimo srityse to reikės vis daugiau“, – pažymi jis.

A. Francas: kam po karantino bus sunkiausia

Personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas pažymi, kad reikia kalbėti apie darbuotojų perkvalifikavimą ten, kur labiausiai reikia, iš ten, kur to nereikia. Tai esą padėtų sumažinti bedarbystę.

Kaip pavyzdį jis pateikia aviacijos darbuotojus ir konsultantus drabužių parduotuvėje: „Aviakompanija SAS dalį aptarnaujančio keleivius personalo, kurį planavo atleisti ar atleido, perkvalifikuoja į slaugos padėjėjus.

Galima kalbėti ir apie atvejus, kai greitai iš padavėjo ar konsultanto drabužių parduotuvėje persikvalifikuojama į kasininką maisto prekių parduotuvėje arba „Barboros“ prekių rinkėją.“

Tačiau kalbėdamas apie visų darbuotojų perkvalifikavimą į IT sritį A. Francas neabejoja, kad tai nevyks taip paprastai.

Pagrindinis reikalavimas IT specialistams yra kelių metų darbo patirtis, todėl dabar persikvalifikuojantys į IT sritį darbuotojai taps geidžiami vidutiniškai tik po dvejų metų.
Rita Karavaitienė

„Aišku, IT poreikis ir dabar yra, ir išliks ateityje, tačiau, visų pirma, žmogus turi išmanyti tiksliuosius mokslus. Programavimo gali ir nemokėti, bet bazinės žinios turi būti stiprios. O tada IT žinias įgyti užtrunka ne mažiau nei 8–9 mėnesius. Nereikia manyti, kad su 2–3 mėnesių kursais ką nors pakeisi, žmonės universitete mokosi 3–4 metus, tad trumpalaikiai kursai neišspręs šito klausimo“, – akcentuoja ekspertas.

CV Online“ rinkodaros vadovė priduria, kad persikvalifikavę IT specialistai geidžiami darbo rinkoje tampa tik po kelerių metų.

„Pastaraisiais metais ypač išaugo mokyklų, perkvalifikuojančių darbuotojus į IT sritį, skaičius. Tai džiugina, tačiau net ir jų ruošiami specialistai nepatenkina rinkos poreikio, nes pagrindinis reikalavimas IT specialistams yra kelerių metų darbo patirtis, todėl dabar persikvalifikuojantys į IT sritį darbuotojai taps geidžiami vidutiniškai tik po dvejų metų“, – tikina R. Karavaitienė.

Andrius Francas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

A. Francas atkreipia dėmesį, kad po karantino sunkiausia bus labiausiai pažeistų sektorių darbuotojams. Anot jo, itin ilgas atsigavimo laikotarpis laukia turizmo, viešbučių, taip pat barų ir restoranų, mat klientai taip greitai esą negrįš ir visos įmonės iš karto neatsidarys.

Maža to, gali sustoti ir statybų sektorius, nes įmonės stabdo investicijas, pastebi ekspertas. Taip pat startuolių, ypač tų, kurie nėra užsitikrinę ilgalaikio finansavimo, veikla gali sulėtėti.

„Kol kas matome, kad rinkodaros, viešųjų ryšių, administravimo specialistų poreikis mažėja. Išlieka ir auga IT specialistų, ypač programuotojų, finansų srities – apskaitos, laisvai kalbančių anglų kalba, poreikis“, – vardija pašnekovas.

Karavaitienė: įmonėse vyksta esamų darbuotojų mini perkvalifikavimai

Darbo skelbimų portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė R. Karavaitienė priduria, kad karantino metu darbo pasiūlymų labiausiai sumažėjo šių sričių darbuotojams: turizmo, viešbučių; reklamos, žiniasklaidos, viešųjų ryšių; elektronikos, telekomunikacijos; prekybos; bankų, draudimo, finansų; apsaugos, žmogiškųjų išteklių; sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos; statybos, nekilnojamojo turto ir paslaugų.

„Tačiau tai nereiškia, kad po karantino nereikės šių sričių darbuotojų, tik dėl sumažėjusios paklausos bus sudėtingiau gauti darbą“, – aiškina ji.

Galime daug dirbti su tomis kompanijomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje, ir paskatinti jas augti. Stipriausiai čia atrodo paslaugų centrai, nes žmonės Lietuvoje gali dirbti iš namų, o Indijoje ne. Dar kartą turime progą įvertinti Lietuvos IT ir telekomunikacijų aukštą lygį ir mūsų lankstumą.
Andrius Francas

Kaip keisis darbuotojų paklausa, pasak pašnekovės, itin priklausys nuo to, kada bus atšauktas karantinas ir kokį poveikį jis turės atskiroms verslo šakoms ir visai valstybei. O apie persikvalifikavimą turėtų susimąstyti tie, kurių išsilavinimas ir darbo patirtis neturi paklausos rinkoje, ir tie, kurie „sėdi ne savo rogėse“, t. y. ilgai kankinasi dirbdami nepatinkantį darbą.

„Tie, kurie jau prieš karantiną buvo nusprendę persikvalifikuoti, tęsia procesą toliau. O, kalbant apibendrintai, dabar netekusiems darbo aktualiau susirasti bent jau kokį nors darbą. Šiuo metu kaip persikvalifikavimą galime traktuoti tik tuos atvejus, kai įsidarbinama ne pagal specialybę ar darbo patirtį ir dirbant įgyjama naujos patirties. Kol situacija neaiški, žmonės vengia kardinalių pokyčių“, – komentuoja R. Karavaitienė.

„CV Online“ rinkodaros vadovė pažymi, kad šiuo metu įmonės, jei reikia, stengiasi perskirstyti darbų organizavimo strategijas ir darbuotojų funkcijas, prisitaikyti prie situacijos ir mesti visas pajėgas į tas sritis, kurios dar gali išgelbėti verslą.

„Todėl įmonėse šiuo metu vyksta vidiniai esamų darbuotojų mini perkvalifikavimai arba kai kuriose srityse, išaugus tam tikrų darbuotojų poreikiui, greitas ir efektyvus jų adaptavimas, apmokymas ir paruošimas darbams, tai ypač susiję su el. prekyba ir logistika“, – pasakoja pašnekovė.

Kokia situacija darbo rinkoje bus po karantino?

R. Karavaitienė sako, kad karantinas – precedento neturinti situacija, todėl, kokia darbo rinka bus po karantino, priklausys ne tik nuo pavienių verslų, bet ir nuo situacijos pasaulyje apskritai.

„Viskas susiję: valstybės, prekybos ryšiai ir santykiai, poreikiai, paklausa. Variantų gali būti begalybė, tai labiau panašu į tikimybių teoriją su „n“ dedamųjų arba chaoso teoriją, kur net mažiausi sąlygų pokyčiai duoda plačiai nukrypstančius rezultatus“, – dėsto ji.

Ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad darbo rinkos žemėlapis pasikeis labiau nei po 2008–2009 metų krizės. „Žiūrėdamas toliau, kaip ši krizė pakeis pasaulį, manau, galime sulaukti daugiau investicijų į pramonę, nes daugelis įmonių, veikiančių ES, patyrė labai rimtą šoką, kai prekių tiekimas iš Kinijos sutriko bent dviem mėnesiams, o dabar dėl koronaviruso uždarytų sienų sutrinka ir trumpesnės grandinės veikla.

Pastaraisiais metais stebimi pokyčiai profesijų pasirinkimo srityje – įgyjamos ne tik didelę paklausą darbo rinkoje turinčios kvalifikacijos – įvairių kategorijų motorinių transporto priemonių, krautuvų vairuotojai, slaugytojo padėjėjai, virėjai, bet ir IT sričiai reikalingos profesinės kompetencijos.
Inga Balnanosienė

Daugelis įmonių iš to pasidarys išvadas, kad reikės gamintis arba turėti alternatyvą pasigaminti svarbių komponentų arčiau namų – ne Pietryčių Azijoje ir ne Kinijoje, kur pigiausia, bet apsidrausti nuo tokių tiekimo grandinių sutrikimo ir gaminti viską arčiau namų“, – komentuoja jis.

N. Mačiulio vertinimu, Lietuvai, turint atviras sienas su ES ir vis dar esant patraukliai pagal sąnaudas ir kokybę, galima tikėtis sulaukti dėmesio ir galimai naujų darbo vietų.

A. Francas pažymi, kad situacija darbo rinkoje itin priklausys nuo to, kaip ilgai truks karantinas, mat su kiekviena jo diena ilgėja ekonomikos atsigavimo laikas.

„Taip pat turime suprasti, kad mes esame eksportuojanti šalis ir priklausomi nuo kitų didesnių ekonomikų, tad jei Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, kur virusas vis dar auga, ekonomika atsigaus per ilgą laiką, tai pas mus šitai irgi užtruks.

Vadinasi, reikia ieškoti sprendimų, kuriais būtų galima diversifikuoti veiklas ir (arba) perorientuoti gamybą ir paslaugas. Ir tų galimybių tikrai yra: mūsų tekstilės pramonė, siuvimo ir medicininės įranga, prekių transporto logistika (koridoriumi iš Kinijos traukiniais plačiąja vėže) trumpuoju laikotarpiu gali turėti teigiamą įtaką, jei sugebėsime tuo pasinaudoti ir parduoti savo paslaugas, taip pat greičiau perkelti prekes ir paslaugas į skaitmeninę erdvę ir eiti užkariauti pasaulio“, – dėsto ekspertas.

Kalbėdamas apie naujas užsienio investicijas, kurios greičiausiai kuria naujas darbo vietas, A. Francas mano, kad šiemet Lietuvoje naujos investicijos sumažės dėl kelių paprastų priežasčių: įmonės negali priimti sprendimų, fiziškai neaplankydamos vietų, ir stebėdamos, kas vyksta, šaldo savo procesus, iki kol tas poreikis padidės.

„Galime daug dirbti su tomis kompanijomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje, ir paskatinti jas augti. Stipriausiai čia atrodo paslaugų centrai, nes žmonės Lietuvoje gali dirbti iš namų, o Indijoje – ne. Dar kartą turime progą įvertinti Lietuvos IT ir telekomunikacijų aukštą lygį ir mūsų lankstumą.

Turime pagalvoti, kaip padėti ir savo ūkininkams bei gamintojams, kurių prekės ir paslaugos paklausios, bet sudėtinga visa tiekimo grandinė“, – pažymi A. Francas.

Užimtumo tarnyba: apskaitininko, elektriko, suvirintojo, apdailininko profesijos – paklausiausios

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pastebi, kad persikvalifikavimo poreikis auga dėl kintančių kompetencijų poreikių darbo rinkoje. Darbuotojui nebeužtenka gerai išmanyti gamybos ar paslaugos teikimo proceso tam tikros funkcijos – reikia nuolatos atnaujinti darbo žinias ir įgūdžius. Anot jos, vis dažniau siekiama universalumo, kelių kompetencijų suderinamumo.

Ji taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais itin aktuali buvo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, kuriai spręsti svarbios visos paramos mokymuisi priemonės. Skaičiuojama, kad net kas trečias Užimtumo tarnybos klientas šiandien neturi jokios profesijos.

„Pastaraisiais metais pastebimi pokyčiai profesijų pasirinkimo srityje: įgyjamos ne tik didelę paklausą darbo rinkoje turinčios kvalifikacijos – įvairių kategorijų motorinių transporto priemonių, krautuvų vairuotojai, slaugytojo padėjėjai, virėjai, bet ir IT sričiai reikalingos profesinės kompetencijos.

2019 m. buvo populiarios tinklalapių kūrimo pradmenų, programavimo Java kalba pagrindų, Web programuotojo, Web dizaino ir Front-end kūrimo, įvairių programavimo kalbų (Python, PHP ir kt.) profesijos. Tarp naują kvalifikaciją įgyjančių asmenų taip pat paklausios apskaitininko, elektriko, suvirintojo, apdailininko profesijos“, – vardija I. Balnanosienė.

Pernai tarnybos paramos mokymuisi priemonės pradėtos taikyti 9,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų profesinio mokymo procese dalyvavo 8,3 tūkst., stažavosi 0,7 tūkst., įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – 0,3 tūkst., 0,5 tūkst. asmenų kompetencijas įgijo neformaliu ar savišvietos būdu.