„Nėra gerų istorijų kainų reguliavime, kurios padėjo valstybei vienaip ar kitaip atsistoti ant kojų. Kainų reguliavimas visada nuveda į tą pačią „peklą“ – padidėja deficitas, pakyla kainos ir prasideda trikdžiai su jų tiekimu“, – penktadienį LRT radijui sakė jis.

„Ilgalaikėje distancijoje veikia ilgas ir patikrintas dėsnis (...) – pasiūlos ir paklausos dėsnis. Kuo bus didinama pasiūla, tuo labiau kris kainos. Reguliavimas, deja, prie nieko neprives“, – pridūrė R. Dargis.
Seimas antradienį priėmė pataisas, leidžiančias Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas, primena ELTA.

Pataisomis leidžiama laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pavyzdžiui, parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto laikinus draudimus ir pan.).

Pagal naujas nuostatas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turės teisę nustatyti būtinų prekių ir paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius.

Verslas bando gelbėtis pats

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad verslas nelabai tiki, jog Vyriausybės priemonių planas juos pasieks artimiausiu metu.

„Verslininkai, kiek man tenka kalbėtis, jau mažai betiki, kad artimiausiomis dienomis kažkas pasikeis, ir patys priima kartais net labai drastiškus sprendimus. Pradinė reagavimo banga buvo teisinga, kai Vyriausybė skelbė, kad gelbės ir padės verslui, buvo priemonių planas parengtas, pinigai tam tikri apkalbėti ir parengti, bet realiai per tris savaites visi pamatė, kad didelė dalis tų kalbų liko kalbomis, kol kas nevirto kūnu“, – LRT radijui sakė R. Dargis.

Anot jo, verslas kol kas bando gelbėtis pats.

„Jokie pinigai dar neatėjo į ekonomiką, o gyventi reikia ir mokėti atlyginimus šiandien. Kai kurios įmonės drastiškus sprendimus priima, atleidinėja žmones, mažina savo išlaidas tik tam, kad išliktų. Kol kas vyrauja nepasitikėjimas tomis priemonėmis, nepasitikėjimas, kad jos greitai pasieks verslą, ir verslas bando gelbėtis pats“, – teigė jis.

Sunkumų dėl koronaviruso patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas „Invegai” dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos mokėjimą, įmonėms bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Nuo balandžio 5 dienos į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų siekiančios fiksuotos išmokos gali kreiptis dirbantieji savarankiškai ir dėl karantino negalintys vykdyti savo veiklos.