„Iš vienos pusės, gaila, kad biudžetas nėra priimtas dar, iš kitos pusės, gal ir gerai, nes šįkart jis bus visiškai kitoks. (…) ES finansavimo prioritetai bus kitokie, turint omenyje labai didelę ekonominę recesiją, kuri mūsų laukia. Dėl to Komisijos (Europos. – ELTA) pirmininkė von der Leyen (Ursula. – ELTA) būtent dabar ir kalba, kad daugiametis ES biudžetas yra dalis Europos Maršalo plano (...), dėl to kvies valstybes nares kuo greičiau susitarti iki metų pabaigos, kad šis biudžetas atlieptų mūsų sugebėjimą, kaip ES vidaus rinkai, išeiti iš krizės kuo greičiau“, – LRT radijui sakė A. Pranckevičius.
ELTA primena, kad vasarį, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.
Prezidentūra informavo, kad Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) indėlį į ES biudžetą.
Lietuva taip pat laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau nuo 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
