Laidoje „Delfi diena“ svarstyta, kokią pagalbą bankai gali pasiūlyti žmonėms, kokių klausimų kyla dažniausiai, taip pat pabrėžta, kad šiuo metu būsto paskolų geriau neimti.

Už visas paskolas – apie tūkstantis eurų

Renginių vedėjas ir organizatorius Remigijus Žiogas papasakojo apie savo situaciją. Vyras tikina, kad turi ne vieną paskolą ir finansinį įsipareigojimą, o jo pajamos šiuo metu visiškai sustojo, todėl save bei šeimą išlaiko tik iš turimų santaupų.

„Šiandien esu ne renginių organizatorius, o galbūt namų šeimininkė, kuri rūpinasi vaikais, namais, buitimi ir šunimi. Karantinuojuosi taip pat, kaip visa Lietuva – sėdžiu namuose, lankstau rūbus. Nuo kovo vidurio gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau vien kovo mėnesį planavau turėti apie dvylika renginių, balandį – apie dešimt. Su žmona planavome išvykti atostogauti į Mauricijų, bet, deja, Mauricijus liko Melnragės miškuose“, – sako renginių vedėjas ir organizatorius.

Remigijus Žiogas su šeima Balyje

Sudėjus visus įsipareigojimus, vyro teigimu, kas mėnesį tenka mokėti išties nekuklią sumą.

„Taip, žinoma, turiu įsipareigojimų – gyvenu dvigubą gyvenimą. Esu ir juridinis asmuo, tai yra įmonės „Trys karaliai“ vadovas, ir esu kaip asmuo – Remigijus Žiogas. Kaip asmuo, turiu būsto paskolą ir kiekvieną mėnesį už namą moku 350 eurų, taip pat moku bruto paskolą,150 eurų, tai iš viso sudėjus 550 eurų išeina vien paskoloms iš banko, paskolą moku Swedbanke. O kaip juridinis asmuo, kaip įmonė, turime įsipareigojimą SEB bankui. Taip pat lizingu esame pirkę automobilį. Taigi bankams turiu įsipareigojimų, tai siekia maždaug tūkstantį eurų“, – sako R. Žiogas.

Nors slegia finansinė našta, vyras džiaugiasi, kad bankai sutiko atidėti kai kuriuos mokėjimus.

Kaip asmuo turiu būsto paskolą ir kiekvieną mėnesį už namą moku 350 eurų ir taip pat bruto paskolą moku, kur moku 150 eurų, tai viso sudėjus 550 paskoloms vien iš banko, paskolą moku Swedbanke. O kaip juridinis asmuo, kaip įmonė, turime įsipareigojimą SEB bankui. Turime taip pat automobilio lizingą. Taigi bankams turiu atsakomybę, kuri siekia maždaug tūkstantį eurų.
R.Žiogas

„Kol kas turimų santaupų užtenka man, kaip fiziniam asmeniui. Turiu rūpintis šeima, kurios pagrindinis poreikis dabar yra maistas, džiaugiuosi bankais, nes ir vienas, ir kitas, pateikė man pasiūlymų, atidėjimų, netgi patys man paskambino ir pasiūlė. Pirmiausia paskambino iš „Swedbanko“, pamatė, kad yra vėluojama įmoka, pasiūlė visas įmokas mokėti po trijų mėnesių. Tai mus labai nudžiugino, nes ne visos institucijos taip elgiasi, pavyzdžiui, policija. Turiu kelias baudas, kurias gavau viršijęs greitį dabar, tačiau nebuvo galima jų atidėti. O kalbant apie bankus, aš labai džiaugiuosi, manau, kad ši situacija parodys, kiek bankams yra svarbus vertybinis, žmogiškasis faktorius. Nes šiuo metu mes gyvename tik iš santaupų, mūsų sektorius yra nukentėjęs 100 proc. Esame tikrai įdomioje situacijoje ir nežinome, kada ji baigsis“, – svarsto pašnekovas.

Žmonės gyvena nežinioje

Steponas Jurelė, įmonės Bankai.lt vadovas, pabrėžė, kad šiuo metu žmonės išgyvena didžiulę nežinomybę, todėl klausimų jiems kyla pačių įvairiausių.

Nors Lietuvos bankas išleido įstatymą, kad visos kredito įstaigos turėtų atidėti įmokas žmonėms. Žinoma, sulaukiame labai daug klausimų. Žmonės išgyvena nežinomybę, o mes patys nelabai žinome, ką daryti.
S.Jurelė

„Tik prasidėjus šiam griežtam karantinui, mūsų portale pasirodė klausimų, kaip elgtis, ar rezervuotas sutartis pratęsti, ar palikti pradinį įnašą statytojui, ką daryti apskritai. Daugelis žmonių, dirbantys laikinuosius darbus, turi problemų dėl greitųjų kreditų – tiesiog darbdaviai atleidžia iš darbų ir žmonės turi mokėti greitųjų kreditų įmokas.

Čia nelabai yra kompromiso, kaip su didžiaisiais bankais, nors Lietuvos bankas išleido įstatymą, kad visos kredito įstaigos žmonėms turėtų atidėti įmokas. Žinoma, sulaukiame labai daug klausimų. Žmonės išgyvena nežinomybę, o mes patys nelabai žinome, ką daryti“, – sako S. Jurelė.

Ką siūlo bankai?

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus teigimu, bankai yra pasiruošę atidėti mokėjimus tiek, kiek žmonėms reikia.

Yra toks įstatymas, kuris mums sako, kad tris mėnesius atidėti privačiam žmogui jo kredito įmoką – reikia, tačiau didžioji dauguma bankų yra pasakę, kad yra pasiruošę atidėti daug ilgiau, čia manau, yra didžiausia pagalba, nes mes galime atidėti jūsų finansinius įsipareigojimus, kol jūs susirasite naują darbą arba atsiras kažkokia nauja pajamų šaka.
M.Zalatorius

„Visų pirma, sprendimas padėti yra labai individualus. Kiekvienam žmogui reikalinga labai skirtinga pagalba. Bet prieš kalbant apie tai, kaip gali padėti finansinė institucija, manau, reikia atsakyti į dar du klausimus. Visada, kai pats patenku į krizinę situaciją, užduodu sau tris klausimus. Visų pirma, kaip aš pats sau dabar galėčiau padėti, kad būtų geriau, antras – ką dėl manęs gali padaryti valstybė ir finansų institucija. Jeigu klientas turi įsipareigojimą, tai tiesiog gali kreiptis į banką ir prašyti jį atidėti kuriam laikui. Vienas dalykas – ką sako įstatymas.

Mantas Zalatorius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Yra toks įstatymas, kuris mums sako, kad privačiam žmogui tris mėnesius atidėti jo kredito įmoką – reikia, tačiau didžioji dauguma bankų yra pasakę, jog pasiruošę atidėti daug ilgiau, tai, manau, yra didžiausia pagalba, nes mes galime atidėti jūsų finansinius įsipareigojimus, kol susirasite naują darbą arba atsiras kokia nors nauja pajamų šaka, arba baigsis šis virusas. Juk žinome, kad pagrindinė problema – virusas, o karantinas ar darbo netekimas jau yra pasekmė“, – sako M. Zalatorius.

Palūkanų nebijo

Laidoje R. Žiogas sakė, kad nebijo palūkanų, kurios, renginių vedėjo teigimu, nėra tokios didelės, kokios galėtų būti.

„Aš išgyvenu jau antrą tokią finansų krizę, pavyzdžiui, 2008 metais bankai buvo grubesni ir ėmėsi kitokių priemonių, o dabar jaučiamas kontaktas ir bendravimas. Tos palūkanos, kurias reikia mokėti, nėra tokios didelės, kokios galėtų būti. Aš tikrai tuo džiaugiuosi“, – sako R. Žiogas.

Laidoje M. Zalatorius taip pat paminėjo svarbų aspektą – pinigų kainą. Anot jo, prieš ryždamiesi finansiniams įsipareigojimams, kiekvienas turi įvertinti riziką, kuri nepriklauso nei nuo jo, nei nuo banko.

„Mes matome, kad pinigų kaina po truputį gali kilti, ir nei aš nežinau, niekas nežino, tą parodys tik laikas. Tai nepriklauso nei nuo kliento, nei nuo banko. Yra tokia rizika, kurią mes visi prisiimame, kai nusprendžiame finansiškai įsipareigoti. O kalbant apie pagalbą, visų pirma, padėti verslui ir įlieti pinigų į ekonomiką visą laiką turi valstybės, jos tą dažniausiai ir daro.

Tikiuosi iš Lietuvos Vyriausybės to paties, šiuo metu yra paskelbtas labai ambicingas planas, liko tik jį įgyvendinti“, – svarstė M. Zalatorius.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui – pagalbos paketas

Paklausus, kokios pagalbos galėtų tikėtis smulkusis ir vidutinis verslas, M. Zalatorius pabrėžė, kad į tai pirmiausia turėtų sureaguoti valstybė, ji jau yra paruošusi stiprų pagalbos paketą.

„Bankai neatveria savo piniginių, jie skolina savo indėlininkų – jūsų, mano ir kitų žmonių – pinigus tiems, kurie gali tuos pinigus sugrąžinti. Jeigu turime verslų, kuriems buvo sunku pasiskolinti net ir labai gerais laikais, nes jie galbūt nevykdė kai kurių įsipareigojimų arba neturėdavo tokios geros verslo sveikatos, kad pasiskolinti galėtų, tai jiems turbūt nebus lengva tada, kai situacija yra sunki. O smulkiajam ir vidutiniam verslui valstybė yra paruošusi labai stiprų pagalbos paketą. Labai siūlyčiau tuo pasinaudoti“, – sako M. Zalatorius.

Nerekomenduoja imti būsto paskolų

Ne paslaptis, kad šis laikas itin sunkus tiems, kurie turi vieną ar daugiau paskolų. S. Jurelė, paklaustas, ar žmonės nebijo šiuo metu imti būsto paskolų, prasitarė, kad net ir pats šiuo metu nerekomenduotų aklai imti paskolos.

„Žinoma, kad bijo. Mes ir patys rekomenduojame šiuo laikotarpiu neimti būsto paskolų, šiek tiek palaukti, tiesiog pasižiūrėti, kad vyks po mėnesio ar dviejų, neskubėti akis išdegus – būstai nepabėgs, tikėkimės, kad kainos kis, o pirkti šiuo metu butą, manyčiau, neverta“, – perspėjo S. Jurelė.

Trūksta aiškumo iš valstybės

Pramogų pasaulis šiuo metu – nežinioje. R. Žiogas tikina, kad jo atstovaujamam sektoriui dabar labiausiai trūksta aiškesnių atsakymų iš valdžios.

„Kai tauta laiminga, jai reikia pramogų. Kai tauta nėra laiminga, tos pramogos pirmos ir dingsta. Būdami tokioje situacijoje, kokioje esame dabar, iš valstybės prašome tik vieno – bent jau garantuoti arba pasakyti datą, ar Jonines švęsime miestuose, ar bus Žolinės, Mindauginės, kada galėsime išeiti į gatves. Tada būtų daug lengviau kalbėtis ir su bankais, ir su paslaugų užsakovais. Mums reikia tik vieno – kad valstybė paskelbtų, kada kas nors pasikeis“, – sako renginių vedėjas ir organizatorius.