„Dabar situacija skiriasi nuo kitų iki šiol buvusių krizių – paskelbus karantiną, yra uždarytos ištisos verslo šakos, ypač paslaugų, aptarnavimo srityse, veiklą stabdo arba lėtina ir daugelis pramonės įmonių. Šios krizės poveikis yra kitoks nei iki šiol buvusių krizių ir priemonės, kurias dabar būtina įgyvendinti, yra reikalingos trumpuoju laikotarpiu ir jos turi būti greitos. Dabar svarbu neatidėliojant įgalinti visus mechanizmus ir numatytuosius instrumentus, kurie padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas ir kompensuoti darbuotojams prastovas. Šių mechanizmų įdiegimo būdai, deja, kol kas nėra aiškūs ir tempas, akivaizdu, per lėtas – nors pačias prastovas jau galima registruoti, bet iki šiol neaišku, kokios galimos subsidijos už prastovas, nes Seimas vis dar nėra priėmęs atitinkamo teisės akto. Verslui jau dabar reikia ne tik aiškumo dėl visų mechanizmų veikimo, bet ir labai konkrečių lėšų pačiais trumpiausiais terminais.

Įmonės ne dėl savo veiksmų ar neveikimo, o dėl paskelbto karantino negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams“, – rašoma pranešime ir pridedama, kad dėl to siūloma Vyriausybei spartinti ir paprastinti procedūras įmonėms, kurios ne dėl savo valios, o dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams.

„Siūlome Seimui skubos tvarka svarstyti galimybę tiesiogiai darbuotojams karantino laikotarpiu, kol įmonė negali vykdyti veiklos, mokėti fiksuotą 700 eurų (arba mažiau – kompensacija neturėtų viršyti jo atlyginimo vidurkio) kompensaciją veiklos sustabdymo laikotarpiu.

Atkreipiame dėmesį, kad privatus sektorius nėra atsakingas už sunkumus, su kuriais šiandien visi susiduriame, ir jis vienas yra nepajėgus absorbuoti visos ekonominės naštos. Ši kompensacinė forma netekusiems darbo arba netekusiems atlygio dėl įmonių veiklos sustabdymo prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo bei paskatintų šiuos žmones grįžti į įprastą gyvenimą. Tokia priemonė būtų akivaizdus įrodymas, kad sąžiningai mokant mokesčius, sunkiu laikotarpiu pilietis gali tikėtis valstybės pagalbos.

Įmonės, kurios nėra sustabdžiusios veiklos, bus pasirengusios solidariai prisidėti prie Vyriausybės pasiūlytų ir Seimui pateiktų kompensacinių mechanizmų, bet reikalinga papildoma pagalba įmonėms ir jų darbuotojams, kurie neteko pajamų ir įplaukų. Reikalingos atskiros priemonės atskiriems sektoriams, priklausomai nuo to, kaip jų veikla buvo paveikta karantino laikotarpiui įvestų ribojimų“, – rašoma verslininkų kreipimęsi.

Delfi primena, kad Seimas antradienį balsuos, ar padidinti subsidijas darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas. Siūloma kiek pakeisti prieš porą savaičių priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai skatinami labiau prisidėti patys, tuo pačiu didėtų ir valstybės parama.

Jeigu Seimas Užimtumo įstatymo pataisas priims, darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, iš biudžeto būtų mokama 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.

Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Iš 5 mlrd. vertės priemonių, skirtų verslui skatinti ir ekonomikai gaivinti, beveik ketvirtadalis – 1,3 mlrd. eurų – yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Balandžio 3 d. jau startavo pirmoji priemonė. Nuo penktadienio mažos ir vidutinės įmonės gali kreiptis į UAB „INVEGA“ dėl palūkanų kompensavimo, tai jau padarė 50 įmonių.

Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo išleidžia darbuotojus į prastovas, jau gali kreiptis dėl išmokų ir subsidijų į Užimtumo tarnybą.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neturi darbo pajamų, bus skiriama 257 eurų fiksuoto dydžio išmoka per mėnesį. Darbdaviai, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu darbuotojams ar jų grupei paskelbia prastovas, galės pasinaudoti valstybės subsidijomis darbo užmokesčiui – nors dar laukiama galutinio Seimo sprendimo, planuojama, kad subsidijos sieks 90 proc. arba 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalioji mėnesio alga.

Balandžio 10 d. startuos kita priemonė, pagal kurią mažos ir vidutinės įmonės galės kreiptis dėl paskolų, kad apmokėtų sąskaitas tiekėjams, su kuriais įmonės negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos.

Nuo balandžio 14 d. mažos ir vidutinės įmonės, kurios susidūrė su sunkumais dėl koronaviruso, galės kreiptis dėl paskolų likvidumui palaikyti (pinigus naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms). Finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.

Balandžio 15 d. pradės veikti Pagalbos verslui fondas, skirtas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) padariniams ekonomikai mažinti ir Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrovių likvidumui užtikrinti. Kuriamas fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos.

Balandžio 16 d. numatyta pradėti teikti portfelines garantijas gerokai palankesnėmis sąlygomis. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, valstybės garantijoms skirtas fondas padidintas daugiau nei dvigubai.