„Už“ Turizmo įstatymo pataisas balsavo 111 parlamentarų, „prieš“ nebuvo, susilaikė vienas Seimo narys.
Seimas pritarė Ekonomikos komiteto siūlymui, kad už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę gali būti kompensuojama turistui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė (ministerija iš pradžių siūlė, kad vertė būtų tokia pati) kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų suma.
Taip pat pritarta siūlymui, kad kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius (anksčiau siūlyta – 14 dienų) nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina turistui sumokėtus pinigus.
Kelionių organizatoriai pinigus jau sumokėję tiekėjams
Kaip pristatydamas pataisas sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šiuo metu yra problema, kad tiek kelionių organizatoriams, tiek turistams kyla nesusipratimų, kelionių organizatoriams patiriant rimtų finansinių ir administravimo iššūkių.
„Didžioji dalis turistų reikalauja grąžinti pinigus už neįvykusias keliones, o šie kelionių organizatorių jau yra sumokėti faktiniams paslaugų teikėjams užsienyje, apgyvendinimo, transporto ir pramogų teikėjams. Todėl kelionių organizatoriams perkeliama pernelyg didelė rizika, susijusi tiek su pareiga grąžinti pinigus, tiek su pareiga grąžinti pinigus nustatytais terminais – per 14 dienų“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, kupono vertė būtų tokia pati kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų suma.
Kuponas galėtų būti panaudojamas per 12 mėnesių. Jei turistas per šį laikotarpį kupono neišnaudos, tuomet kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų grąžins turistui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.
Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad dėl šio siūlymo buvo gautas Europos Komisijos (EK) išaiškinimas, jog kuponus siūlyti galima.
Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas klausė, kokių žingsnių planuojama imtis, jei situacija užsitęs.
„Šitas atidėjimas metams galioja nuo tada, kai bus panaikinta ekstremali padėtis. Jeigu situacija tęstųsi ilgiau, tuomet galbūt reikėtų ir kitų pakeitimų. Šiuos siūlymus grindėme ne tik idėjomis, ką diskutavome su verslo bendruomene, bet ir rekomendacijomis, kurias gavome iš Europos Komisijos. Jeigu bus poreikis, reikės koreguoti”, – atsakydamas kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad pataisose vartojamas žodis „susitaria.”
„Ar reikia suprasti, kad, jei žmogus atsisako kupono, jis gali iš turizmo bendrovės gauti pinigus?”, – klausė J. Razma.
Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad pakeitimai grindžiami abiejų šalių susitarimu.
„Pateikdami įstatymo projektą svarstėme ir privalomo turistinio kupono galimybę, bet toks variantas šiuo metu neturi palaikymo iš Europos Komisijos”, – sakė ministras.
Sutartį nutraukus, pinigus klientai atgaus per pusę metų
Lietuvos turizmo rūmų išplatintame pranešime buvo nurodoma, kad įmones netenkina siūlomas 14 dienų pinigų grąžinimo terminas.
„Antradienį Seime planuojama priimti Turizmo įstatymo pataisų redakcija dėl kelionių kuponų, kurie jau yra įteisinti Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, paliktų tokį patį įprastą 14 dienų atsiskaitymo terminą, jei vartotojas nuspręstų savo kelionę ne perkelti, o atšaukti.
Kitose šalyse šis terminas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes yra jau pratęstas: pavyzdžiui Ispanijoje iki 2, Maltoje iki 6 mėnesių. Pusės metų atsiskaitymo su vartotoju terminas jau patvirtintas ir Lenkijoje.
Tai daroma suvokiant, kad net ir pasibaigus karantinui ir pandemijos protrūkiui konkrečioje šalyje, jis nebūtinai bus pasibaigęs kitose, tad kelionių rinkos atsigavimas gali labai užsitęsti. Tad atsiskaityti su vartotojais turintiems organizatoriams aktualia problema išliks apyvartinių lėšų klausimas“, – rašoma pranešime.
Konservatorius Jurgis Razma įregistravo siūlymą, kad kelionių organizatorius turistui pinigus už kelionę galėtų grąžinti praėjus 6 mėnesiams nuo sutarties nutraukimo dienos. Šiam pasiūlymui pritarta.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad toks siūlymas kelionių organizatoriams užtikrins geresnes sąlygas.
Tuo metu Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Viktorija Molytė sakė, kad privalomas kupono įteisinimas būtų saugi priemonė, tačiau dabartinis ministerijos siūlymas lemtų bylinėjimąsi tarp turistų ir kelionių organizatorių.
„Yra daug akcentuojama ES reguliavimo. Aš norėčiau akcentuoti – išimtis būtų taikoma viešojo intereso pagrindu. Tai nieko nekainuotų valstybei. Antras dalykas – tai nieko nekainuotų vartotojui. Trečia – tai yra saugi priemonė, ji būtų apdrausta banko garantija. Ketvirta – valstybė neprisiima jokios papildomos rizikos dėl šitos priemonės įgyvendinimo. Tai nėra valstybės garantija, tai nėra kažkas, kam reikėtų papildomai rizikuoti ir skirti pinigų“, – sakė V. Molytė.
Pasak jos, Lenkija, Belgija, Prancūzija, Vokietija jau yra priėmusios privalomus vadinamuosius vaučerius.
„Lenkijos, Vokietijos kelionių organizatoriai laisvai pardavinėjo keliones čia, Lietuvoje, ir konkuruoja su Lietuvos turizmo sektoriumi. Jie dabar turės galimybių už savo atšauktas keliones apdalinti visus mūsų turistus kuponais. Mes tuo metu, eidami švelniu keliu, negalėsime to daryti ir būsime nevienodoje konkurencinėje padėtyje, palyginti su užsienio operatoriais. Tai būtų taikoma ir atvykstamojo turizmo atveju, nes įstatyme nėra padaryta išimčių“, – sakė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad, įteisinus kuponus, būtų išvengta kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto bangos.
