Nedarbas šalyje didėja kasdien
Nedarbas Lietuvoje išaugo – pasiekė 10,4 proc. ir augo visoje šalyje, išskyrus Neringą. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė Giedrė Vitė, nedarbo lygis kasdien didėja po 0,1 proc. Anot jos, ši tendencija išliks visos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.
„Per karantino laikotarpį dėl atleidimo mes gavome apie 9 tūkst. pranešimų, o įdarbinome beveik 7 tūkst. asmenų. Lyginant su pernai metais, skaičiai žymiai mažesni, pirmiausia matome labai sumažėjusį laisvų darbo vietų registravimą. Atitinkamai žmonių registracija Užimtumo tarnyboje – padidėjusi. Taigi balansas visai kitoks, nei kad buvo iki karantino“, – pastebi G. Vitė.
Kaip įvardija pašnekovė, daugiausia atleidžiama darbuotojų tuose sektoriuose, kurie labiausiai paveikti karantino laikotarpiu: maitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriai. Tuo metu didžiausi įdarbinimo rodikliai fiksuojami statybos ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė pažymi, kad šiuo metu dirbančių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei milijonas.
„Iš visos statistikos matyti, kad tiek darbdaviai, tiek gyventojai šią situaciją vertina kaip laikiną. Daugiausia atvejų, ką mes matome, kad žmonės kreipiasi dėl nedarbingumo dėl ligos. Kaip žinia, karantino laikotarpiu buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai dviem savaitėms, kadangi jau praėjo keturios savaitės, vadinasi, ta pati mama ar tėtis kreipiasi jau antrą kartą dėl nedarbingumo išmokos.
Manome, kad apie 70 tūkst. asmenų kreipėsi ir gauna išmokas iš „Sodros“ dėl ligos ir dėl epideminės situacijos. Tiek asmenų kelias savaites turi tokį pajamų šaltinį. Negalim sakyti, kad šis skaičius auga, tad lygis išlieka stabilus“, – komentuoja ji.
Be to, J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ir ne karantino metu dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo apie 100 tūkst. asmenų, išėjusių neapmokamų atostogų.
„Jeigu žiūrėtume pokytį, tai šiandien mes skaičiuojame, kad jis yra apie 10 tūkst. Tiek asmenų yra neapmokamose atostogose dėl priežasčių, kurios susijusios su karantinu“, – skaičiuoja pašnekovė.
Kaip žinia, „Sodra“ iš darbdavių gauna pranešimus apie planuojamus atleidimus ir priėmimus.
„Skaičiuojant tą skirtumą per paskutines dvi kovo savaites, kalbama taip pat apie 10 tūkst. darbuotojų. Tai yra tie sektoriai, kurie labiausiai paveikti karantino. (...) Šiuose sektoriuose, apskritai, darbuotojų kaita yra didelė. Ten, kur lengviausia būdavo įsidarbinti, yra ir didžiausia tikimybė dėl karantino, kad didės atleidimų“, – pastebi „Sodros“ vadovė.
Pasiūlymų dabar daugiausia didžiuosiuose regionuose ir miestuose – Vilniuje ir Kaune. Intensyviau mažėja darbo pasiūlymų regionuose, Užimtumo tarnybos atstovė išskiria Šiaulių regioną, kuriame darbo pasiūlymų sparčiai mažėja.
Didžiausia paklausa – IT ir inžinerijos darbuotojų
G. Vitė prideda, kad pastaruoju metu į Užimtumo tarnybą kreipiasi ir asmenų dėl persikvalifikavimo galimybės: „Jis ir toliau vyksta, nors ir mažesnėmis apimtimis. Dabar visi paslaugų tiekėjai dėliojasi savo programas, kad galėtų vykdyti perkvalifikavimą nuotoliniu būdu. Šiuo metu vyksta pasirengimas, bet nemažai tiekėjų tas paslaugas pradeda teikti. Perkvalifikavimą bedarbiams bandysime užtikrinti ir toliau.“
„Didžiausia paklausa, kaip ir buvo iki karantino – IT specialistų, inžinerinės kvalifikacijos papildomų kompetencijų įgijimo turintiems inžinerinį išsilavinimą žmonėms“, – tendencijas įvardija pašnekovė.
„Sudėtinga vertinti, ar karantinas paveiks šiuos sektorius, nes tą galima bus padaryti tik pasibaigus karantinui, kai bus matyti, kokios paslaugos ir verslai visiškai užsidarė. Ši krizė išskirtinai kitokia nuo prieš tai buvusios, nes mes matome, kad nemažai verslų visiškai sustojo. Ankstesnėje krizėse verslas po truputį gal mažesnėmis apimtimis, bet vis tiek dirbo. Todėl vertinimas dabar sudėtingas“, – pažymi G. Vitė.
„Bendroji tendencija, vertinant pačią rinką, manau, kad lems poreikis pakeisti į pensiją išeinančius darbuotojus ateityje ir taip pat bet kokiu atveju robotizacija ir technologinės pažangos lems asmenų, kuriems reikalingas technologinis išsilavinimas, tai tos pačios IT specialybės, poreikį“, – priduria Užimtumo tarnybos atstovė.
Darbo rinkos instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis mano, kad gamybos priemonių automatizavimas gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių patrauklumą, jei jie turi ryšį su IT naudojimu: „Jeigu neturi, aišku, jie gali susidurti su problemomis. Ne tiek dėl amžiaus, o dėl IT raštingumo.“
„Sodros“ direktorės nuomone, po karantino darbuotojų ir darbdavių prioritetai išsiskirs ir jaunų žmonių nuotaikos pasikeis, bet ilguoju laikotarpiu viską nulems globalios tendencijos, kurios veikė iki šios pandemijos bei veiks ir po jos.
„Darbuotojai įvertins, kad socialinės garantijos, kurios dabar pradeda veikti tokiais laikotarpiais, kai netenkama pajamų, ir mūsų socialinio draudimo sistema sustatyta taip, kad didžiausiomis arba geriausiomis socialinėmis garantijomis gali naudotis dirbantieji samdomą darbą, kurie turi pastovų santykį su darbdaviu.
Kita vertus, darbdavius karantinas paskatins labiau ieškoti galimybių automatizuoti ir robotizuoti veiklą, nes tokio veiksnio rizika, kai turi socialinį bei moralinį įsipareigojimą išlaikyti darbuotojus, o tai susiję su sąnaudomis, pasirodo, labai didelė. Manau, kad tai kaip ir po bet kurios krizės bus laikinas dalykas“, – įžvalgomis dalijasi J. Varanauskienė.
Gruževskis: situacija nuteikia teigiamai
Darbo rinkos instituto vadovas B. Gruževskis pastebi, kad Lietuvos darbo rinka į karantiną sureagavo pakankamai santūriai. Kovo mėnesį bedarbių skaičius išaugo tik 4 tūkst. žmonių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pažymi jis.
B. Gruževskis prideda, kad kovo pabaigoje padidėjęs laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su kovo pradžia, taip pat yra teigiamas požymis, kad rinka gyva ir funkcionuoja. Žinoma, anot jo, nedarbas didės ir balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo to, kada baigsis karantinas.
„Darbo rinkoje nesijaučia chaoso požymių, o tai nuteikia teigiamai“, – sako jis.
Lietuvos tendencijos, anot jo, panašios į pasaulines: nukentėjo keleivinio transporto sektorius, oro transportas, viešbučių, restoranų, laisvalaikio bei turizmo sektoriai. „Ši banga eina per visą Europą ir pasaulį“, – pastebi jis.
„Aišku, kad ekonomika atsigaus, bus stabilizacijos laikotarpis. Šiame laikotarpyje labiausiai laimės tie, kurie bus geriausiai pasiruošę ir suvaldys koronaviruso neigiamą įtaką savo ekonomikos raidai. Po karantino Europoje reikės prekių daug ir greitai. Laimės tie, kurie šiek tiek greičiau nei kaimynai suvaldys šiuos procesus ir startuos su savo stabilia ekonomine raida“, – įžvalgomis dalijasi Darbo rinkos instituto vadovas.
Gruževskis: svarbu kalbėti apie ekonominių veiklų atnaujinimą
Anot jo, didžiausią įtaką darbo rinkoje turėtų turėti ne Vyriausybės sprendimai dėl paramos, o sprendimai dėl verslo veiklos atnaujinimo. Pastarieji esą turėtų būti saugūs, pamatuoti, nes jie turi didžiausios įtakos.
Pašnekovas priduria, kad balandžio viduryje greičiausiai bus ir susirgimų, ir atleidimų pikas nedarbo ir socialinių išmokų kontekste.
„Viena vertus, bus galimybė ir paskata atleisti. Kita vertus, protinga veikla išsaugot stabilumą ir kuo greičiau grįžti prie pilnaverčio funkcionavimo. Į balandžio pabaigą ši banga turėtų mažėti. Tai turėtų priklausyti nuo Vyriausybės plano, švelninant karantiną atskiruose versluose.
Jei kalbame apie patalpų ir drabužių valymo paslaugas, kirpyklų ir grožio salonų darbą, remonto paslaugas, ypač dviračių ir automobilių, tikrai daug erdvės, kur nėra pažeidžiamos higieninės normos. Todėl puikiai gali būti užtikrintas ir verslo ciklas, ir saugumas“, – pažymi B. Gruževskis.
Pajamų nelygybė per krizes mažėja, bet tai nieko neprideda
Pašnekovas taip pat mano, kad po karantino emigravimo banga kils, ji neišvengiama. Kita vertus, jis ragina nepamiršti, kokia buvo aktyvi imigracija į Lietuvą.
J. Varanauskienė priduria, kad didžioji dalis atvykusių imigrantų iš trečiųjų šalių yra transporto sektoriuje. „Net ir transporto sektoriaus paslaugų apimtys dėl suvaržytų kelionių, tiekimo grandinių ir gamybinių procesų išgyvena ne patį geriausią laiką“, – sako ji.
B. Gruževskis, kalbėdamas apie pajamų nelygybę, pastebi, kad jau ne pirmame kriziniame laikotarpyje nelygybė mažėja. Tai, anot jo, labiau liberalios pakraipos šalyse pastebima tendencija, kur mažesnis mokesčių progresyvumas.
„Aukštesnes pajamas turinčių žmonių pajamos auga dvigubai sparčiau nei mažesnių pajamų gyventojų pajamos. Mūsų Vyriausybė daug investavo, kad pajamos sparčiau augtų iš apačios. Manau, kad per šią krizę turėsime tą patį efektą, kad nelygybė sumažės, bet blogai tai, kad ji sumažės bendrų pajamų arba gyvenimo lygio mažėjimo fone. Tokiu būdu mes mažai laimėsime“, – pastebi pašnekovas ir priduria, kad Lietuvoje nepavyks išvengti bendro gyvenimo lygio sumažėjimo dėl ekonomikos nuosmukio.
„Sodra“: savarankiškai dirbantieji yra mažiau socialiai apdrausti
Antradienio ryto duomenimis, Užimtumo tarnyboje registravosi 12 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų dėl 257 eurų išmokos, o dėl prastovos subsidijos kreipėsi 106 darbdaviai dėl 657 asmenų.
„Šiandien priimami visų darbdavių ir savarankiškai dirbančių asmenų prašymai, o patikrinimai bus vykdomi, kai Seime bus priimti teisės aktai, ar darbuotojai ir darbdaviai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas“, – komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė ir pažymi, kad išmokos galimai bus skirtos iškart, kai Seime bus priimti teisės aktai.
„Tikimės, kad daliai savarankiškai dirbančių asmenų išmokėsime jau iki Velykų, o darbdaviams subsidijas už prastovas, manome, kad išmokėsime iki balandžio pabaigos“, – tikina G. Vitė.
„Delfi“ primena, kad pirmadienį Užimtumo tarnybos interneto svetainėje kilo trukdžių, registruojantis dėl subsidijų ir išmokų. Keli asmenys susisiekė su redakcija ir papasakojo, jog visą dieną nepavyko užsiregistruoti ar susisiekti su tarnybos atstovais. Kaip vėliau patikino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai, informacinės sistemos sutrikimai buvo pašalinti ir vakare ji veikė kaip įprastai.
G. Vitė atkreipia dėmesį, kad tiek pateikti prašymą, tiek konsultuotis gyventojai gali visą balandžio mėnesį, o subsidija bus išmokėta už kovo mėnesį, todėl nebūtina skubėti užpildyti informaciją per vieną dieną. „Visiems, kurie atitiks sąlygas, mes tikrai atbuline tvarka išmokėsime“, – tikina pašnekovė.
„Sodros“ direktorė J. Varanauskienė priduria, kad savarankiškai dirbančių asmenų grupė, kaip paaiškėjo karantino metu, yra mažiau socialiai apdrausta, nei samdomą darbą dirbantys asmenys. Kita vertus, anot jos, tai dar labiau gyventojus skatina dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, t. y. mokėti įmokas, kad vėliau galėtų tikėtis išmokų.
„Valstybės parama – liberali, padengs labai didelę dalį besikreipiančių asmenų. Kita vertus, reikia suprasti, kad šie pinigai nėra iš socialinio draudimo sistemos, jie yra – atskiras finansavimo šaltinis, kaip valstybės parama“, – pažymi „Sodros“ vadovė.
