Vis dėlto šis susitarimas veikiausiai nebus toks ambicingas, kokio reikalavo Italija ir Ispanija.

Antradienį 27 ES šalių finansų ministrai surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu. Tikimasi, kad per jį bus priimtas sprendimas panaudoti 410 mlrd. eurų disponuojantį euro zonos finansinės pagalbos fondą.

Tačiau išliekant aštriems nesutarimams tarp turtingesnių šiaurinių šalių ir smarkiai įsiskolinusių pietinių valstybių, ministrai tikriausiai nesvarstys siūlymo išleisti vadinamąsias „koronaobligacijas“ – bendro ES narių skolinimosi priemonę, turinčią padėti kovoti su krize.

Grupė šalių, įskaitant Europos sunkiasvores Italiją, Prancūziją ir Ispaniją, ragino Vokietiją, Austriją ir Nyderlandus susitarti dėl priemonių, kurios leistų visoms Bendrijos narėms skolintis rinkose vienodomis sąlygomis, siekiant sušvelninti viruso protrūkio smūgį ekonomikai.

Tačiau šiaurinių narių konservatyvieji politikai baiminasi, kad tokiu būdu joms bus primesta esą pernelyg išlaidžių pietinių šalių skolų našta.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad reikia aktyvuoti per finansų krizę sukurtą Europos stabilumo mechanizmą (ESM), skirtą padėti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims, bet pabrėžtinai neužsiminė apie bendro skolinimosi priemonę.

Ji taip pat gyrė Europos Centrinio Banko (ECB) parengtą 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planą, turintį padėti išvengti ekonomikos katastrofos.

Tačiau Prancūzija teigia, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukelta krizė Europoje reikalauja naujo mąstymo, ir nori, kad Bendrijos šalys padėtų viena kitai beprecedenčiu mastu.

Atsigavimas „vienoda sparta“

„Europai nieko nebūtų blogiau nei [scenarijus], kai dalis valstybių, kadangi jos yra turtingesnės, greitai startuotų, o kitos, nes jos negali sau to leisti, startuotų lėtai“, – transliuotojui „France 2“ sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras).

„Mums visiems reikia atsigauti vienoda sparta, kad užtikrintume euro zonos ir mūsų bendros valiutos sanglaudą, solidarumą ir vienybę“, – pridūrė jis.

Šaltiniai sakė, kad Vokietijos ir jos sąjungininkų pozicija tikriausiai nusvers per antradienį vyksiančią vaizdo konferenciją, nors ministrai taip pat veikiausiai susitars tęsti diskusijas tokiomis temomis kaip koronaobligacijos.

B. Le Maire'as pagrasino atsisakyti pritarti bet kokiam susitarimui, jeigu taip nenutiktų.

Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ B. Le Maire'as pridūrė, kad „nėra prasmės susisiekti kas 14 dienų ar kas mėnesį, kad spręstume dėl naujų priemonių spaudžiami laiko. Nuo pat pradžių turime visas naudotinas priemones.“

„Visos įmanomos priemonės“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ECB vadovė Christine Lagarde ir Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno, pirmininkaujantis euro zonos finansų ministrų deryboms, dalyvavo pirmadienį surengtoje parengiamojoje videokonferencijoje.

„Raginame visus Eurogrupės narius išradingai ir konstruktyviai įvertinti visas įmanomas priemones“, – per tviterį parašė Ch. Michelis.

Savo pareiškime jis nurodė: „Yra daug vietos solidarumui, naudojantis esamomis priemonėmis ir institucijomis. Turime visokeriopai išnaudoti šias priemones ir išlikti atviri daryti daugiau. Kuriamas tvirtas paketas.“

Europos stabilumo mechanizmas buvo įkurtas 2012 metais, per euro zonos skolų krizę, siekiant padėti valstybėms, nebeturinčioms galimybės skolintis rinkose.

Vis dėlto šia priemone norinčioms pasinaudoti šalims paprastai keliamos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, imtis reformų valstybės finansinei padėčiai pagerinti ir laikytis ES sutarties dėl stabilumo. Šios griežtos sąlygos Italijai ir Ispanijai atrodo nepriimtinos.

Kad ir ką nutartų ministrai, jų susitarimą svarstys ES lyderiai, kaip planuojama, surengsiantys pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Taip pat diskutuojama įtraukti Europos investicijų banką (EIB), kad jis pasiūlytų pagalbą į keblią padėtį patekusioms vidutinėms ir smulkiosioms įmonėms. Be to, Europos Komisija galėtų suteikti garantijų fondą kai kurių šalių nedarbo draudimo planams.

Šapoka: esame arti susitarimo

„Šiandien iš Euro grupės visi tikisi sprendimų. Esame arti susitarimo dėl Europos stabilumo mechanizmo panaudojimo, taip pat pozityviai vertinama Europos investicijų banko iniciatyva sukurti Europos garantijų fondą bei naujas Europos Komisijos pasiūlymas dėl papildomo finansavimo šalių trumpalaikėms nedarbo schemoms. Jeigu pavyktų susitarti, tai reikšmingai papildytų iki šiol ES lygiu priimtas priemones“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerija primena, kad kovo 25 d. Euro grupės posėdyje svarstytos ESM panaudojimo galimybės. Šis prieš dešimtmetį sukurtas euro zonos krizių valdymo mechanizmas, turintis 410 mlrd. eurų skolinimosi pajėgumą, teikia euro zonos šalims finansinę pagalbą pigių paskolų forma. Sutariama, kad kovoje su COVID-19 poveikiu ESM finansavimas turi būti prieinamas visoms euro zonos šalims. Siekiant šio tikslo ketinama greitai aktyvuoti ESM Griežtesnių sąlygų kredito liniją (Enhanced Conditions Credit Line), kurios bendra apimtis gali sudaryti iki 2 proc. euro zonos BVP.

Kovo 23 d. ECOFIN posėdyje ministrai pritarė EK siūlymui aktyvuoti taip vadinamąją bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygą, padėsiančią užtikrinti tinkamą visų reikiamų priemonių finansavimą sveikatos apsaugos, ekonomikos, užimtumo ir kitose srityse. Ji reiškia, kad esant rimtiems ekonominiams sunkumams euro zonoje arba visoje Europos Sąjungoje, ES fiskalinių taisyklių reikalavimai valstybių išlaidų apimčiai gali būti laikinai netaikomi. Posėdyje taip pat sutarta maksimaliai lanksčiai taikyti ES valstybės pagalbos taisykles, išnaudoti ES biudžeto galimybes ir Europos investicijų banko potencialą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)