„Pats tikslas siekti, kad tam tikrų produktų kaina nebūtų per didelė, yra geras. Tik priemonė, kuri yra siūloma tam tikslui pasiekti, yra netinkama. (...) Kainų reguliavimas neduoda teigiamo efekto, netgi priešingai – jis sukuria neigiamas pasekmes, reguliuojamų kainų gali išvis nelikti rinkoje. Tikrai labai sudėtinga valdžios įstaigai pasakyti, kokia yra tinkama kaina. Jei kaina nustatoma pernelyg maža, mažesnė nei kaštai šiuo metu, (...) tokių prekių neliks lentynose ar atsiras juodoji rinka“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, egzistuoja tinkamesnės alternatyvos, pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas būtiniausių apsaugos prekių gamybai Lietuvoje.
„Tikrai yra alternatyvų, jei kalbame apie apsaugos priemones: dezinfekcinį skystį, pirštines. Reikia daryti viską, kad skatintume tokių priemonių gamybą Lietuvoje. Šalinti kliūtis suteikiant leidimus, biurokratines kliūtis, kurios užkerta kelią gamybos plėtrai. Reikia užtikrinti laisvą prekių judėjimą per sieną tiek eksportuojant, tiek importuojant prekes. Tai yra tos priemonės, kurios didina konkurenciją rinkoje ir mažina kainas“, – tikino S. Krėpšta.
Seimas antradienio posėdyje turėtų balsuoti dėl siūlymo Vyriausybei suteikti teisę ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas.
Praėjusią savaitę Seimas nepriėmė sprendimo dėl šio siūlymo, balsavime dalyvavus nepakankamam parlamentarų skaičiui.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, siūloma numatyti gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą. Jį vykdytų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
