Valdžios sektoriaus pajamos pernai padidėjo 8,5 proc. iki 17,024 mlrd. eurų, išlaidos – 9,6 proc. iki 16,894 mlrd. eurų.
Pajamos iš mokesčių pernai išaugo 26,6 proc. iki 9,858 mlrd. eurų (57,9 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų), tuo metu socialinės įmokos sumenko 17,4 proc. iki 4,868 mlrd. eurų (28,6 proc.). Anot statistikų, pajamų iš mokesčių padidėjimą ir socialinių įmokų sumažėjimą lėmė įgyvendinta mokesčių reforma, kai buvo padidintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir sumažintas socialinių įmokų tarifas.
Didžioji dalis valdžios sektoriaus išlaidų pernai teko socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.
Centrinės valdžios deficitas pernai sudarė 254,7 mln. eurų (0,5 proc. BVP), vietos valdžios perteklius – 39,9 mln. eurų (0,1 proc. BVP), socialinės apsaugos fondų perteklius – 344,1 mln. eurų (0,7 proc. BVP).
2019 metais valdžios sektoriaus skola padidėjo 2,202 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 17,524 mlrd. eurų, arba 36,3 proc. BVP (6,3 tūkst. eurų vienam gyventojui).
Konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą praėjusių metų sudarė centrinės valdžios skola (17,059 mlrd. eurų), vietos valdžios skola (463,2 mln. eurų) ir socialinės apsaugos fondų skola (1,5 mln. eurų). Nekonsoliduotoji centrinės valdžios skola sudarė 17,079 mlrd. eurų, vietos valdžios skola – 488,8 mln. eurų, socialinės apsaugos fondų – 1,5 mln. eurų.
Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 14,874 mlrd. eurų (84,9 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje sudarė 2,464 mlrd. eurų, indėliai – 185,3 mln. eurų.
Ilgalaikė skola sudarė 99,97 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola pernai padidėjo 2,197 mlrd. eurų ir metų pabaigoje buvo 17,518 mlrd. eurų. Trumpalaikė skola padidėjo 5,3 mln. eurų ir metų pabaigoje sudarė 5,9 mln. eurų.