Šią papildomą priemonę kovoje su koronaviruso krizės pasekmėmis ekonomikai jis pristatė trečiadienį vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.

„Kartu su Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis ir „Investicijų ir verslo garantijomis“ („Invega“) pagalvojome, kad reiktų priemonės, kuri būtų nukreipta į didelių ir vidutinių valstybei svarbių sektorių įmonių pagalbą. Kodinis pavadinimas – „COVID-19 fondas“, – sakė jis.

M. Jurgilas paaiškino, kad šiuo metu niekas nenori prisiimti papildomos rizikos.

„Niekas nenori naujų klientų, nes visi savo ribotus resursus yra nukreipę į esamų klientų gelbėjimą. Tai ypač pasakytina apie mūsų finansų tarpininkus, nesvarbu, kokie jie bebūtų, ir apie bet kokius kitus alternatyvius finansų rinkos dalyvius.

Net jei tos įmonės pasiskolintų, ant kaklo pasikabintų labai didelę skolos girnapusę, kurią vis tiek kažkada reikės grąžinti. Jei ekonomika atsigauna rudeniop, toms įmonėms bus labai sunku. Taigi, galbūt verta pagalvoti apie alternatyvius instrumentus, kurių šiuo metu mūsų finansų sektoriuje nėra dėl istorinių aplinkybių, seklios rinkos, mažos šalies“, – sakė jis.

M. Jurgilas paaiškino, kad kalba apie kapitalo rinkos instrumentus.

„Galime panaudoti šios rinkos instrumentus, išspręsti šias problemas, nes kai įmonės skolinasi lėšas, naudodamos kapitalo rinkos instrumentus, joms nereikalingas finansų tarpininkas – nei bankas, nei kredito unija, nei paskolų platforma. Išvengiama tarpininkų grandinės ir jų pagrįsto noro arba nenoro skolinti. Galima pritraukti papildomus investuotojus.

Tai svarbu, nes sudarytų galimybę rekapitalizuoti valstybei svarbius sektorius. Nekalbame apie smulkų ar vidutinį verslą, o apie infrastruktūros įmones – tas, kurios užtikrina valstybės gyvybingumą.

Pavyzdžiui, jau nuskambėjo žinia, kad Anglijoje „sproginėja“ degalinės, nes jų apyvarta krito 70 proc. Jos nebegali vykdyti veiklos, todėl natūralu, kad tokiam sektoriui negalime leisti sustoti. Tokiu būdu padedame išvengti grandininių reakcijų, kai dėl infrastruktūrinio sektoriaus sustojimo sustotų ir kiti valstybei svarbūs ūkiniai sektoriai. Taip pat – išsaugome tuos, kurie būtų pasirengę gretai atsistoti ant kojų ir veikti“, – sakė ekonomistas.

Naujas fondas

M. Jurgilas siūlė įsteigti naują akcinę įmonę, kurios akcininku būtų „Invega“.

„Tokiam fondui nereikia sektorinio licencinio režimo. Tai veiktų, kaip valstybės pagalba, todėl reiktų Europos Komisijos leidimo. Šiuo metu jau rengiamas tokių dokumentų paketas.

Fondas galėtų pritraukti papildomus investuotojus, kurie galėtų ateiti tiesiogiai ir dalyvauti jo veikloje, arba fondas kartu su „Invega“ galėtų leisti skolos vertybinius popierius ir jei jiems garantiją suteiktų Vyriausybė, galėtų dalyvauti Europos Centrinio Banko paskelbtoje programoje, kuriai per visą euro zoną skirta 750 mlrd. eurų“, – paaiškino jis.

Lietuvos banko atstovas pridūrė, kad problema, su kuria šiandien susiduriama – Lietuvos rinkoje nėra kapitalo instrumentų, kuriuos būtų galima supirkti.

Marius Jurgilas

„Dabar tik dvi įmonės yra išleidusios kapitalo instrumentus, tai – „Ignitis“ ir „Maxima“. „Maximos“ išleistas vertybinis popierius neatitinka minimalių kreditingumo reikalavimų, o „Igničio“ yra tiesiog labai ribotos apimties.

Šis fondas investicijas darytų iki šių metų pabaigos, būtų nukreiptas į ilgesnio laikotarpio investicijas, galėtų skolintis minėtais instrumentais. Lietuvos bankas tiesiogiai nedalyvautų, bet galėtų būti paskutinės galimybės skolintojas. Būtų perkama rinkos ir blogesnėmis sąlygomis.

Būtų skolinama krizės paveiktoms strateginėms įmonėms, ypač ekonomikai ir socialiai reikšmingoms įmonėms. Būdai – paskolos, obligacijos, akcijos“, – dėstė M. Jurgilas.

Jis dar nurodė, kad fondas negalėtų investuoti tik į kelias įmones, o turėtų investicijas paskleisti plačiai – diversifikuoti.

„Į fondą reiktų žiūrėti kaip į paskutinės galimybės skolintoją, – pridūrė jis. – Paskolas išdavinėti būtų galima per 1 savaitę, obligacijas – per 2 savaites, o į akcinį kapitalą būtų galima investuoti per 1 ar 2 mėnesius.“

Yra rizikų

M. Jurgilas sakė, kad nepaisant labai didelių vilčių, yra rizika, kad krizė tęsis ilgai ir šis fondas gali nepateisinti valstybės interesų, realizuotųsi labai dideli nuostoliai.

„Tarkim, pagalba būtų suteikta įmonėms, galvojant, kad jos mokios, bet paaiškėja, kad jos buvo nemokios. 2008–2009 metų patirtis rodo, kad turbūt bus bandymo sukčiauti. Tai gali būti natūralus akcininkų bandymas išsisaugoti savo vertę.

Pavyzdžiui, prieš 10 metų įmonės restruktūrizuodavosi gerus aktyvus perkeldamos net ir už Lietuvos ribų, palikdamos tuščias struktūras, o kreditoriai likdavo be nieko.

Reikalingi instrumentai, kurie apsaugotų nuo tokių dalykų. Būtų naudojami papildomi ribojimai. Įmonės turėtų atitikti tam tikrus užsiskolinimo lygius, apyvartumą. Kaip ir minėjau, dar būtų diversifikavimas ir būtų investuojama iki tam tikrų ribų, kad įmonė netaptų per daug užsiskolinusi.

Fondas taip pat turėtų blokavimo teisę ir galėtų sustabdyti valstybei nenaudingų restruktūrizavimų sprendimus, kuriuos akcininkai šiaip norėtų įgyvendinti“, – posėdyje dėstė jis.

Ekonomistas dar sakė, kad galima strategiškai svarbių įmonių ir negelbėti.

„O gelbėti tik nuo jų priklausančius subjektus. Į sąrašą patenka ir jų darbuotojai, kitos įmonės, kurios yra priklausomos. Tačiau taip daryti reiktų tik tuo atveju, jei nepavyktų pritraukti lėšų.

Pinigų tikrai yra, reikia tiesiog struktūros, kuri padėtų Lietuvai tuos pinigus įsisavinti“, – apibendrino M. Jurgilas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (129)