„Ją vadiname mokėtinų sąskaitų priemone (ASAP, angl. as soon as possible), kad ateitų pinigai verslui, kuris jų stokoja“, – sakė jis.
G. Šimkus išdėstė pasiūlymo filosofiją.
„Valstybė skyrė daug finansinių resursų verslui padėti, bet lėšos didele dalimi nukreiptos į tas įmones, kurios turi finansavimą banke (paskolą). Joms finansuojamos palūkanos, gaunamos garantijos.
Tuo metu bankai dabar taip užimti savo paskolų pertvarkymu, kad iš esmės naują kreditavimą skirtų tik esamiems klientams ir tai labai ribotai.
Kitas dalykas – priemonės nukreipiamos į karantinuotą verslą. T. y. apmokamos prastovos, atidedami mokesčiai ir t. t.
Ką daryti verslui, kuris nukentėjo todėl, kad kai kuris verslas buvo karantinuotas ir jo veikla uždrausta? Pavyzdžiui, jei bulkučių tiekėjas pateikė restoranui bulkutes, o restoranas užsidarė ir apmokėjimo kepėjas negavo?
Tarsi jis galėtų toliau kepti, jo veikla galima, tačiau jis negavo apyvartinių lėšų, todėl negali pirkti miltų, negali kepti.
Matome, kad ši atsiskaitymų grandinė gali sutrukti. Smulkios ir vidutinės įmonės negauna lėšų už suteiktas prekes ir paslaugas jau paveiktam verslui. Mūsų matymas – taikytis į atsiskaitymų trukdžių problemos esmę“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Kas gautų
G. Šimkus sakė, kad kalba apie tuos verslo subjektus, kurie neturi priėjimo prie bankų.
„Kalbame, kad būtų finansuojamos jau atliktos prekės, paslaugos, darbai, už kuriuos negautas apmokėjimas. Norime iš anksto pristabdyti verslo skolų grandinės sutrukimą“, – sakė jis.
G. Šimkus taip pat paaiškino, jog apimti visų valstybė negali, todėl taikomasi ten, kur yra Vyriausybės uždrausta ekonominė veikla.
„Minėti restoranai, grožio salonai ir pan., kurie turi skolų savo tiekėjams“, – sakė jis.
Ekonomistas dar įvardijo tam tikrus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti pagalbos prašytojai.
Pavyzdžiui, įmonė turi iki 250 darbuotojų, pateikusi ataskaitas Registrų centrui, o jos darbuotojų skaičius – ne mažesnis nei 70 proc. darbuotojų skaičiaus 2019 metais.
„Paskolos tiekėjams, įkeičiant būsimus finansinius srautus ir paveikto verslo. Tikimės, kad valstybei šios lėšos sugrįžtų ir bandome įvertinti mokumą, todėl įmonė turėtų neturėti finansinių sunkumų iki 2019 metų pabaigos.
Tai verslas, kuris vykdo įstatymų reikalavimus, moka mokesčius, neatleidžia darbuotojų, turint omenyje, kad valdžia skyrė didžiulius finansinius išteklius tam“, – sakė G. Šimkus.
Jis dar sakė, kad numatoma priemonės vertė – 50 mln. eurų.
„Bet aišku tikslas, kad tai verslą pasiektų plačiau. Absoliučios sumos galėtų varijuoti nuo 10 iki 100 tūkst. eurų. Turime atsižvelgti į įmonių dydžius, pavyzdžiui, apyvartą“, – sakė jis.
Pranešėjas nurodė, kad įmonės turėtų užpildyti paraiškas specialioje internetinėje svetainėje.
„Per tam tikrą laikotarpį (1 ar 2 savaites) nurodoma, kokia sąskaita, kas turi būti mokėtojas. Tada mokėtojas patvirtintų sąskaitą – kad ji teisinga ir neapmokėta. Žinoma, yra galimybė pasitikrinti ir PVM sąskaitų registre.
Finale būtų išskaičiuojama tam tikra suma, kurią galėtų gauti kiekvienas lėšų gavėjas. Atitinkamai būtų sudaromos paskolų sutartys su atidėtu apmokėjimu. Pavyzdžiui, pasibaigus 6 mėnesiams po karantino laikotarpio“, – sakė G. Šimkus.
