Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.
Kai kurie Seimo nariai nesutinka, kad „Sodra“ skolintųsi ir vėl klimptų į deficitą, tuo metu ekspertai siūlo pagalvoti apie perdraudimo galimybę ar kitas rizikos valdymo alternatyvas.
Seimo teisininkės Dainos Petrauskaitės teigimu, dabar įstatymo pataisos numato, kad valstybei skolintis reikėtų nebent padengti anuitetų administravimo sąnaudas. „Sodros“ įsipareigojimai, pasak jos, nebūtų perdrausti, skirtingai negu gyvybės draudimo bendrovėse.
„Sodra“ tokio perdraudimo neturėtų, jis brangiai kainuotų ir tuo draudiku taptų valstybė“, – trečiadienį komitete teigė teisininkė.
D. Petrauskaitė įstatyme pasigenda, iš kokių lėšų anuitetai būtų išmokami, jeigu fondų lėšos būtų nesėkmingai investuotos.
„Investuos ne pati „Sodra“, o pirks investavimo paslaugas rinkoje. Nors ir nupirktų labai gerus, sąžiningus, talentingus investuotojus, yra rinka – galimos ekonominės krizės ir nuosmukiai“, – komitete kalbėjo teisininkė.
Socialdemokratą Algirdą Sysą toks scenarijus papiktino: „Sodra“ turės galimybę skolintis ir vėl daryti minusinį balansą, turėti įsiskolinimus, jeigu truks pinigų. Mums šito reikia? Valdantieji jau nurašė skolas, 3 mlrd. eurų, kad nekabėtų girnapūdė. Dabar siūlome vėl tą daryti“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė tikino, kad pataisos nenumato „Sodros“ įsipareigojimų perdraudimo: „Perdraudimas nenumatytas, nes siūloma, kad garantuotų valstybė, kad nebūtų bėdų, pavyzdžiui, bankrutavus kokiai draudimo įmonei“.
Lietuvos banko Priežiūros politikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Daškevičienė abejoja, ar perdraudimo bendrovės bendradarbiautų su „Sodra“.
„Perdraudimo įmonės santykius paprastai turi su draudimo įmonėmis. Jeigu pasirinkome, kad šią veiklą (pensijų anuitetų išmokėjimą – BNS) vykdys „Sodra“, tai yra ne draudimo bendrovė, truputėlį kelia abejonių, ar perdraudimo įmonės eitų į tokius santykius su viešojo sektoriaus subjektu“, – kalbėjo ji.
Tačiau LB atstovė pripažino, kad „Sodra“ galėtų ieškoti alternatyvių rizikos valdymo galimybių arba su perdraudikais tartis.
„Niekas nedraudžia „Sodrai“ valdant rizikas domėtis ir ieškoti tų alternatyvių rizikos valdymo galimybių – ieškoti tų santykių ir kontaktų su perdraudikais ir teirautis, galbūt jie ir eitų į santykius su viešojo sektoriaus subjektu“, – teigė LB atstovė.
Tuo metu „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė mano, kad „Sodra“ valstybės pagalbos galėtų prašyti nebent po 5-7 metų.
„Jeigu turto nebepakanka ir matosi, kad per tam tikrą laiką, per penkerius-septynerius metus turto vertė neužaugs, tik tada būtų kreipiamasi pagalbos į valstybę“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė patikino, kad pensijų anuitetų išmokoms „Sodra“ nenaudotų lėšų, skirtų pensijoms, ligos ar motinystės išmokoms.
„Sodros“ fondas bus atskirai valdomas, anuitetų – irgi atskirai. Nemaišykime grūdų su pelais“, – teigė viceministrė.
Pasak Finansų ministerijos, sprendimą, ar valstybei skolintis anuitetų mokėjimui, priimtų prie „Sodros“ veiksiantis specialistų komitetas.
„Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės duomenimis, 2020 metais pensijų anuitetus gali tekti išmokėti 552 gyventojams, sukaupusių daugiau nei po 10 tūkst. eurų. Daugiau negu pusė jų yra sukaupę iki 15 tūkst. eurų.