Prašo grąžinti pinigus

Akvilė redakcijai pasakojo su savo vyru esantys smulkiojo verslo atstovai. Kaip sakė, šeima Vilniuje turi nedidelę kavinukę, o Molėtuose – ir sodybą pobūviams.

Anot jos, iki paskelbto karantino verslas sekėsi puikiai, tačiau kovo 16-ąją, pirmąją karantino dieną, šeimos verslas buvo sustabdytas, nors pobūvių salė rezervacijas šventėms, kaip aiškino, turėjo ir balandį bei gegužę.

Akvilė sakė, kad reaguojant į aplinkybes kai kurie vestuves planavę jaunieji renginio datas geranoriškai pakeitė jas nukeldami į rudenį ar į kitus metus, tačiau, deja, yra ir tokių, kurie pyksta ir prašo grąžinti rezervacijos mokestį.

„Susiduriame ir su „puolėjais“, kurie prašo grąžinti rezervacijos mokestį. Jie aiškina: „Juk matote, kad karantinas, visi serga, šventės nebus“.

Sutartį pasirašę užsakovai tvirtindavo, kad su ja susipažino, o joje buvo numatomi ir punktai, kad rezervacijos mokestis nėra grąžinamas ir esant nenumatytai situacijai, tačiau gali būti keičiama renginio data“, – pasakojo Akvilė, tačiau pridūrė, kad to žmonėms maža ir jie vis tiek reikalauja grąžinti pinigus remdamiesi force majeure situacija.

„Ką numato force majeure? Rezervacijos grąžinimą?“, – ironizavo verslininkė ir tikino, kad šioje situacijoje dėl visko vis tiek kalčiausias lieka verslas.

„Verslas juk privalo grąžinti rezervacijos mokesčius! Juk gali pasinaudoti valstybės parama!“, - man sako žmonės. Mūsų situacijoje aš nieko negaliu, nes nepaisant verslo liudijimo, turiu darbo sutartį, nors pajamų ir negaunu.

Visi naujienų portalai skamba, kad verslas žlunga. Mielieji, solidarizuokimės. Neprašykime grąžinti rezervacijis mokesčio, nes tas 100 ar 200 Eur yra be galo svarbūs verslo išgyvenimui“, – prašė ji ir teigė žinanti, kad yra ne viena, nes tikrai yra daugybė fotografų, renginių vedėjų ir kitų asmenų, kurie artimiausiam metui turi sudarę paslaugų teikimo sutartis.

Pateikė savo įžvalgas

Advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas Karolis Rugys DELFI teigė, kad pateikti atsakymą dėl šios konkrečios situacijos galimybės nėra, nes tai galima padaryti tik susipažinus su aplinkybių bei duomenų visuma konkrečiu atveju, tarkime, sudaryta šalių sutartimi, faktinėmis aplinkybėmis ir pan.

Karolis Rugys

„Bendrai pasisakytina, kad užsakovai, kurie reikalauja taikyti nenugalimos jėgos aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo ją įrodyti, nes nenugalimos jėgos institutas nėra taikomas savaime vien tik paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją šalyje, taip pat pranešti kitai sutarties šaliai apie siekį taikyti nenugalimos jėgos institutą.

Tuo atveju, jeigu užsakovams pavyktų įrodyti, jog negali vykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos, jie galimai galėtų prašyti taikyti restituciją (avanso grąžinimą). Paslaugų teikėjai nesutinkant grąžinti avanso, ji turėtų įrodyti, kad nenugalimos jėgos institutas šiuo atveju nėra taikomas, o sutarties įvykdymas yra galimas ar bus galimas ateityje“, – galimus scenarijus vardijo advokatas.

Pasak jo, nenugalimos jėgos instituto klausimais teismų praktika šiandien dar nėra stipriai išplėtota, tačiau iš šiuo metu suformuotos praktikos galima daryti išvada, kad nenugalimos jėgos instituto taikymo atveju, šalis, kuri neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, o avansas į šią sąvoką nepatenka, nes tai yra užtikrinimo priemonė, kuri paprastai įskaitoma kaip mokėjimas pagal sutartį.

Kaip teigė K. Rugys, force majeure yra taikytinas tik tuo atveju, kai sutarties vykdymas apskritai nėra įmanomas, tačiau čia iš aplinkybių galima spręsti, kad šalys galimai gali susitarti dėl vėlesnės paslaugų teikimo datos.

„Tokiu atveju situacija negalėtų būti prižinta kaip nenugalima jėga“, – teigė jis.

Kas yra force majeure?

Kalbant bendrai, paklausus, ar karantinas gali būti laikomas nenugalima jėga, advokatas aiškino, kad paprastai tokio pobūdžio pandemijos ar virusų protrūkiai nėra laikomi nenugalima jėga.

„Juo labiau, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Visgi pateikti vienareikšmiško atsakymo į tai, ar karantinas yra laikomas nenugalima jėga, negalima, nes teismų praktika šiuo klausimų dar nėra suformuota, o Lietuva dar nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio pasauline pandemija“, – sakė jis.

Anot jo, visgi jeigu vienai iš sutarties šalių pavyko įrodyti arba šalys susitarė, kad yra taikomas force majeure, tada nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas atleidžia sutartį neįvykdžiusią šalį nuo civilinės atsakomybės (nuostolių ir netesybų atlyginimo), tačiau neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį ir reikalauti taikyti restituciją, nagrinėjamu atveju sumokėto avanso už nesuteiktas paslaugas grąžinimo.

„Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

Pagal teismų praktiką, kad pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga“, – sakė K. Rugys.