„Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.
Pasak ministro, svarbiausiais klausimas, dėl kuriuo dabar diskutuojama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Komisija (EK), kiek dėl koronaviruso krizės būtų galima išauginti valstybės skolą, kad vėliau būtų galima sugrįžti į ilguoju laikotarpiu tvarų lygį.
„EBPO vertinimu, normaliems laikams Lietuvos skolos lygis yra apie 40 proc. BVP, kadangi mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira. Kiek galima nukrypti nuo šio rodiklio tokio didelio šoko metu, kol kas yra tik diskusijos – ar tai turėtų būti 45, ar 50 procentų“, – aiškino V. Šapoka.
„Aš manau, kad čia yra svarbiausias klausimas ir, priklausomai nuo atsakymo, bus galima svarstyti, ar reikia peržiūrėti biudžetą, ir jei reikia, kiek“, – pridūrė jis.
Mokytojų ir medikų algos kils kaip suplanuota
Finansų ministerijos šių metų kovo 20 d. paskelbtame Lietuvos 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijuje pažymima, kad viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiajame. Viešojo sektoriaus atlyginimams reikšmingos įtakos turės dar pernai Vyriausybės priimti sprendimai dėl darbo užmokesčio didinimo, aiškina Finansų ministerija.
„Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 15 proc. buvo padidintas gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio fondas. Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimui šiemet skirta 146,6 mln. Eur.
Privačiame sektoriuje darbo užmokestis augs lėčiau, kadangi priemonės viruso pandemijai sustabdyti neigiamai paveiks paslaugų sektorių, o mažėjanti paslaugų paklausa mažins spaudimą didinti darbo užmokestį.
Reikšmingą poveikį tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo tempams turės nuo 2020 m. sausio 1 d. 9,4 proc. iki 607 Eur padidinta minimali mėnesinė alga“, – atlyginimų augimo priežastis aiškina ministerija.
Be to, prognozuojama, kad darbo užmokestis šiemet didės įvairių viešojo sektoriaus profesijų atstovams, tarp jų ir švietimo įstaigų darbuotojams.
„Darbo užmokestis šiemet, palyginti su pernai, bus didesnis įvairių profesijų viešojo sektoriaus darbuotojams: švietimo įstaigų darbuotojams, dėstytojams ir mokslo darbuotojams, statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams, kitiems valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, profesinės karo tarnybos kariams“, – vardija Finansų ministerija.
Finansų ministerija taip pat pažymi, kad mokytojų, medikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai bus mokami kaip suplanuota.
„Valstybės tarnautojų, mokytojų, medikų ir kitų iš valstybės ir socialinių fondų išlaikomų darbuotojų atlyginimai nustatyti įstatymuose ir suplanuotos jiems reikiamos lėšos atitinkamuose biudžetuose, tuo pačiu ir jų kėlimas metų eigoje.
Šiuo metu nėra numatyta keisti atitinkamų Biudžetų įstatymų (Valstybės, SODROS, PSDF), todėl atlyginimai viešajam sektoriui bus mokami tokie, kaip numatyta, iki bus priimtas, iškilus poreikiui, atitinkamas sprendimas“, – Delfi komentuoja Finansų ministerija.
Tiesa, kad Lietuvos 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijų praeitą savaitę patvirtino Valstybės kontrolė.
„Ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2020 m. programai rengti, tačiau yra rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti“, – rašoma Valstybės kontrolės pateiktoje išvadoje.
