Atsiųstame pranešime nurodoma, kad picerijų „Charlie Pizza“ bei „Katpėdėlių“ valdytoja „Amber food“ grupė yra didžiausia restoranų grupė, įdarbinusi 1200 žmonių visoje Lietuvoje. Paskelbus karantiną visiems restoranams teko užsidaryti, o darbuotojams forminamos prastovos.

„Pasirodžius žiniai, kad „Amber food“ darbuotojų skaičius sumažėjo 160 žmonių, noriu pabrėžti, kad mūsų įmonė dėl karantino neatleido nė vieno darbuotojo – jie masiškai išeina patys, nes žmonių netenkina vyriausybės kompensuojamas prastovų dydis. Dalis išėjusiųjų – dėl pandemijos į savo šalis sugrįžę užsieniečiai, kita reikšminga dalis – darbuotojai, dirbę sporto ir pramogų arenose, kuriose šis sezonas jau baigėsi. Vis dėlto mūsų situacija su dėl karantino išeinančiais darbuotojais puikiai parodo, kad vyriausybės pagalbos planas priverstinai uždarytam verslui neveikia“, – komentuoja bendrovės direktorius Gediminas Balnis.

Jis pabrėžia, kad reikia realiai įvertinti labiausiai karantino paveikto verslo situaciją, kuri kasdien blogėja.

„Tikrai stengiamės išlaikyti kiekvieną darbuotoją, nes tai yra mūsų įmonės didžiausiais turtas, be kurio, net ir pasibaigus karantinui, verslo atnaujinti nebegalėsime. Kalbamės su visais dėl galimybės pasilikti, tačiau vyriausybės sprendimas kompensuoti tik dalį minimalios mėnesinės algos žmonėms nėra priimtinas – tai per mažos pajamos, iš kurių darbuotojai negali išgyventi.

Be to, uždarius restoranus, mes visiškai netekome pajamų ir neturime iš ko kompensuoti likusios atlyginimo dalies darbuotojams, kurių vis dar yra virš 1000, nors kasdien išeina vis daugiau žmonių. Valstybė nepadeda spręsti išlikimo klausimo verslui, kuriam pati liepė užsidaryti. Apie tai garsiai kalbu nuo pat karantino pradžios – Vyriausybė privalo peržiūrėti savo planą ir realistiškai įvertinti labiausiai paveikto verslo situaciją, nes ji kasdien blogėja“, – komentuoja G. Balnis.

Delfi primena, kad Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.

Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:

  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti tie darbdaviai, kurie atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Tokiems sprendimams pritarė Vyriausybė, Seime šie pakeitimai bus svarstomi šią savaitę.