Atsakymai į klausimus dėl šių metų veiklos tikslų korekcijų parodė įmonių neužtikrintumą dėl ateities – 39 proc. apklaustųjų nurodė dar nežinantys, ar keis šių metų tikslus, daugiau nei ketvirtadalis (36 proc.) labai sumažins anksčiau iškeltus tikslus, 16 proc. stengsis išlaikyti nusibrėžtus tikslus, o 5,8 proc. planuoja didinti pasiekiamumą rinkoje.
Didžioji dalis (59 proc.) apklaustųjų nurodė, kad susidariusi situacija labiausiai jaučiama dėl pardavimų sulėtėjimo ir iškylančių iššūkių dėl piniginių srautų, taip pat netgi penktadalis (22 proc.) įvardijo negalėjimą tiesiogiai aptarnauti klientų kaip pagrindinį neigiamą poveikį verslui.
„Krizės akivaizdoje, ypač tokioje, kurios metu situacija aplinkoje keičiasi kiekvieną dieną ar net dažniau, verslui ypatingai svarbu yra nuolatinis procesų stebėjimas ir greita reakcija į pokyčius. Būtent todėl svarbu turėti komandą, kurios pagrindinė atsakomybė šiuo metu būtų vykstančių procesų stebėjimas, analizė ir greitų sprendimų priėmimas (arba siūlymų vadovui teikimas). Tie, kurie greitai priims informuotus sprendimus, turės didžiausias galimybes sumažinti neigiamus krizės padarinius“ – teigia advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ partneris Tomas Davidonis.
Atsižvelgiant į dabartinius įmonių veiksmus, apklaustųjų atstovaujamos įmonės pasidalino beveik į dvi lygias grupes – į turinčias (46 proc.) ir neturinčias (41 proc.) įmonėje krizės valdymo komandą (verslo reagavimo ir tęstinumo grupę), kuri stebi COVID-19 situaciją vietos lygiu. Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad minėtosios grupės nariai susitinka bent kartą per savaitę. Ketvirtadalyje (26 proc.) apklaustųjų įmonių grupę sudaro vadovybė, šeštadalyje (15 proc.) –administracija, o likusioje dalyje – kitų funkcijų atstovai arba specifinių krypčių specialistai.
Apklaustieji įvardino ir labiausiai šiuo metu reikalingus veiksmus darbuotojų atžvilgiu – tai nedarbingumo politikos atnaujinimas (17 proc.), nuotolinio darbo galimybės (16 proc.), sprendimai darbuotojų psichologinės įtampos mažinimui (12 proc.), naujausia informacija ir patarimai darbuotojams (10 proc.), tinkama biuro apsauga (10 proc.), nuotolinio darbo priemonių suteikimas arba esamų optimizavimas (9 proc.), ir kiti pavieniai veiksmai (26 proc.).
Minėtieji veiksmai daugelyje (39 proc.) įmonių buvo pradėti įgyvendinti nuo kovo 16 d., kitos įmonės apklausos metu buvo įgyvendinimo procese (32 proc.) ir tik 17 proc. įmonių veiksmus pradėjo jau nuo kovo pradžios.
Pagrindiniais iššūkiais įgyvendinant pagalbines veiklas buvo įvardinti šie – finansinės problemos, nežinomybė ir neužtikrintumas dėl ateities, darbo vietų užtikrinimas, darbuotojų kokybės kontrolė, nuomos mokesčiai, per mažas pasirengimas esamai situacijai, darbuotojų stoka ir kita.
Pusė apklausoje dalyvavusių asmenų (51 proc.) nurodė, kad jų įmonės veikla yra prekių pardavimas ir paslaugų teikimas vartotojams, 10 proc. – profesionalų paslaugų teikimas (teisė, verslo konsultacijos, buhalterija, kt.), 10 proc. – su švietimu susijusių paslaugų teikimas, likusieji – iš kitų verslo sektorių.
Iš 69 Lietuvos įmonių atstovų atsakiusių į apklausą didžioji dalis (70 proc.) nurodė užimantys vadovo poziciją, toliau sekė administracijos darbuotojai (13 proc.), pardavimų srities atstovai (9 proc.) ir likusieji kitų sričių specialistai. Dauguma (78 proc.) įmonių buvo įvardintos kaip privatus verslas, 13 proc. sudarė įmonės iš užsienio, o likusios – ne pelno siekiančios organizacijos.
Apklausa, atsakant į e. anketos klausimus, buvo atlikta š. m. kovo 21 – 24 dienomis.
