Grėsmė – ne visiems, tačiau rizika yra

„Euromonitor International“ ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė Indrė Čėsnienė „Delfi“ pasakojo, kad šiandien verslai toli gražu neišgyvena geriausių savo laikų, tačiau, anot jos, situacija yra dvejopa.

Kaip teigė, dalies verslų pajamos šiuo metu nulinės dėl paskelbto karantino ir laikino veiklos sustabdymo, tačiau yra ir tokių verslininkų, kurie šiandien fiksuoja augusią paklausą.

„Kai kurie verslai pradėjo atleidinėti darbuotojus bei deda pastangas sumažinti kitas išlaidas. Šiuo metu verslas patiria iššūkius ne tik dėl draudimų vykdyti tam tikrą veiklą, bet ir dėl pradedančių vėluoti apmokėjimų bei padidėjusio netikrumo dėl ateities net ir sektoriuose, kurie nėra tiesiogiai paveikti karantino.

Verta paminėti, kad yra verslų, kurie kaip tik patiria padidėjusią paklausą ir bus paveikti teigiamai. Pavyzdžiui, internetinės parduotuvės, maisto pristatymo į namus, kurjerių paslaugos. Vaistinių apyvartos yra taip pat ženkliai išaugusios“, – teigė ji.

Indrė Čėsnienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Paprašyta išskirti, kokių verslų gyvenimą šiandien labiausiai kartina karantinas, ji aiškino, kad tai – maitinimo, viešbučių, grožio paslaugų, rekreacijos, kultūros bei ne maisto mažmeninės prekybos verslai.

Ne kartą „Delfi“ rašė ir apie darbuotojus, kurie pasakojo šiandien sulaukiantys darbdavių reikalavimų imti neapmokamas atostogas. Apie tai daugiau galite skaityti čia ir čia.

I. Čėsnienės teigimu, šiandien didžiausius sunkumus patiriantys sektoriai, kaip transporto, rekreacijos, kultūros, viešbučių ir restoranų šiandien drauge sudėjus iš viso yra įdarbinę apie 16 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje, o jei pridėtume ir prekybos ne maisto produktais bei grožio paslaugų sektorius, dirbančiųjų skaičius šokteltų ir iki daugiau nei penktadalio visų Lietuvos dirbančiųjų, tai yra 268 tūkst. gyventojų.

„Mūsų manymu, ne visi yra didelėje bėdoje ir grėsmėje. Daug darbuotojų yra paleisti atostogų (mokamų ar nemokamų) arba jiems užregistruotos prastovos.

Kita vertus, atleidimų ypač mažesnėse įmonėse tikrai yra. Tačiau, jei karantinas ir draudimai užsitęs ilgiau nei 2 mėnesius, yra didelė rizika, kad daug iš šių žmonių darbus praras“, – prognozavo I. Čėsnienė.

Ekonomika gali trauktis ir iki 8 proc.

Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, lietuviai 2019 m. viešbučiams ir restoranams išleido daugiau nei 1,2 mlrd. Eur. Dar daugiau nei milijardą jie skyrė rekreacijai ir kultūrai, o 400 mln. Eur buvo išleisti transporto paslaugoms, iš kurių apie 30-40 proc. sudarė išlaidos oro transportui.

„Bendrai, išlaidos šiems trims sektoriams sudaro 9 proc. visų vartotojų išlaidų Lietuvoje, o šiems paslaugų sektoriams patiriant draudimus ar rimtus apribojimus dėl COVID-19 karantino, vartotojų išlaidos gerokai sumažės, bent jau pirmąjį 2020 m. ketvirtį“, – prognozavo I. Čėsnienė.

Nors vartotojai 2019-aisiais minėtuose sektoriuose išleido milijardus, 2018 m. darbo užmokestis viešbučiuose ir restoranuose iš viso sudarė apie 371 mln. Eur, rekreacijos ir kultūros sektoriuje – beveik 232 mln. Eur, o oro transportas pridėjo dar 19 milijonų.

„Kadangi šių sektorių veikla smarkiai apribota, labai tikėtina, kad pajamos kris, todėl bus dedamos pastangos kiek įmanoma sumažinti išlaidas. 2018 m. bendros šių trijų sektorių išlaidos prekėms ir paslaugoms sudarė 833 mln. Eur“, – sakė ji.

Prognozuodama, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai atneš koronavirusas bei paskelbtas karantinas, ekspertė tikino, kad 2020-aisiais mūsų šalies BVP trauksis apie 1-1,5 proc.

„Tačiau, jei COVID-19 pandemija užsitęs ir karantinas bus sukaustęs šalį ilgiau nei porą mėnesių, tikėtini ir kiti scenarijai, kurie reikštų ekonomikos susitraukimą 4 proc. ar net 8 proc. Svarbu paminėti, kad neigiamas pandemijos efektas daugiausia turėtų būti matomas 2020 metais, o 2021 jau tikimasi ekonomikos atsigavimo“, – kalbėjo ekspertė.

Ką apie ekonomikos susitraukimą prognozuoja Lietuvos bankas, galite skaityti čia.

Bedarbių daugėjo trečdaliu

„Delfi“ primena, kad per pirmąją karantino savaitę Lietuvoje įregistruotų bedarbių buvo beveik 31 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, – tokią informaciją laidoje „Delfi 11“ prieš kurį laiką pateikė Užimtumo tarnybos (UT) atstovai. Pasak jų, taip pat mažėjo ir naujų darbuotojų (UT) ieškančiųjų skaičius, kuris, lyginant su tuo pačiu metu pernai, krito 80 proc.

Užimtumo tarnybos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė Giedrė Vitė pasakojo, kad pokyčius darbo rinkoje jų darbuotojai pastebintys ir fiksuojantys kasdien.

Štai, anot jos, kalbant apie fiksuotą nedarbą šalyje, kovo 1-ąją jis siekė 9,3 proc., tačiau kovo 23-ąją jau pakilo iki 9,5 proc.

„Tas pokytis 0,3 proc. punktai nėra labai ženklus, bet jis yra augantis.

Jeigu žiūrėtume, kiek nuo karantino pradžios (nuo kovo 16 d.- red.) iki kovo 22 dienos įsiregistravo bedarbių, tai matome, kad 2020 m. šiuo laikotarpiu įsiregistravo beveik 6 tūkst. asmenų, kai tuo tarpu 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu buvo 4,5 tūkst. asmenų. Tai pokytis yra beveik 31 proc.“, – sakė ji.

Anot G. Vitės, daugiausia asmenų bedarbiais registruojasi iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių.

„Šiuose sektoriuose pokyčiai matosi labiausiai“, – pridūrė ji.

Kaip teigė specialistė, Užimtumo tarnyboje mažėjo ir laisvų darbų vietų registravimas, tai reiškia, kad įmonės mažiau ieškojo darbuotojų.

„Jeigu matome, kad 2019 m. vasario mėnesio vidurkis buvo apie 1 tūkst. laisvų darbo vietų, tai 2020 m. karantino laiku, jų sumažėjo iki 200“, – sakė ji.