„Jeigu ES, mūsų didžiausia eksporto rinka, susitrauktų 1 proc. šiais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas susitrauktų 2 proc,. arba 291 mln. eurų. Paslaugų eksporto atveju nuosmukis būtų didesnis – 10 proc., arba 1,2 mlrd. eurų, nes į paslaugų eksportą pakliūva kelionės, turizmas, tai šiuo atveju visą antrą ketvirtį turizmo sektorius nieko neeksportuos arba eksportuos minimaliai”, – nuotolinėje konferencijoje sakė V. Ivanovas.
Pasak jo, šiuo atveju Lietuva grįžtų į 2018 metų lygį.
„Prarastume dvejus metus įdirbio eksporto plėtroje”, – sakė jis.
Tačiau, jei ES ekonomika šiais metais smuks 5–6 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų susitraukti apie 17 proc. (2,5 mlrd. eurų), o paslaugų eksportas – 25 proc. (arba 2,9 mlrd. eurų). Pasak V. Ivanovo, taip būtų grįžta į 2017-ųjų eksporto lygį.
V. Ivanovo teigimu, labiausiai paveikiami sektoriai prekių eksporto srityje yra maisto ir gėrimų pramonė, tekstilė ir drabužiai, baldų sektorius, inžinerinė pramonė.
Paslaugų eksporto srityje labiausiai paveikiamas yra transporto sektorius, užsakomoji gamyba, informacijos ir ryšių technologijų sektorius.
Pasak eksperto, prekių eksporto atveju didžiausią neigiamą poveikį turės paklausos sumažėjimas Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Belgijoje, paslaugų eksporto atveju – paklausos sumažėjimas Baltarusijos, Rusijos Vokietijos, Italijos rinkose.
