Kaip paaiškino tokį pasiūlymą pristatęs komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, nuomos mokesčius būtų galima atidėti taip, kaip paskolų atidavimą, ir išdėstyti per vėlesnius mėnesius.

„Jeigu paimi įmones, kurios susiduria su problemomis dėl karantino koronaviruso krizės, matome, kad jos turi tris pagrindines išlaidų grupes. Viena yra darbuotojai, ką mūsų Vyriausybė yra priėmusi, visą kompensavimo tvarką ir pan.

Antra yra nuomos, kurias tenka mokėti verslui, nors jis ir nedirba. Trečia grupė yra ūkinės. Be abejo, yra ir finansinės paskolos ir pan.“, – dėstė jis.

D. Kreivys sakė, kad šiandien dėl karantino dirbti negalintis verslas nėra įgalus mokėti už nuoma.

„Pasiūlymą esame gavę iš ekonomisto Vaido Navicko, – sakė jis. –Tam reiktų keisti Civilinį kodeksą ir kitus dalykus.“

Kaip komentare „Delfi“ anksčiau rašė V. Navickas, tam, kad Lietuva išvengtų bankrotų bangos, veiklą sustabdžiusioms įmonėms turėtų būti pritaikytos nuomos ir paskolų mokėjimo atostogos iki kovos su koronavirusu priemonių pabaigos.

„Tokios įmonės šiuo laikotarpiu būtų pilnai atleidžiamos nuo nuomos mokėjimo ir paskolų įmokų (o tiksliau, tuo laikotarpiu nuomos ir paskolų įsipareigojimai būtų sustabdyti).

Atostogų periodu skolos ar delspinigiai nesikauptų, tačiau nuomos ir paskolų terminai pilnai persikeltų į pokrizinį laikotarpį: 2020 m. kovo 16 dienos nuomos ar paskolos terminas išliktų toks pats įmonės veiklai atsinaujinus. Pavyzdžiui, jei kovo 16 dieną buvo likęs 8 mėn. paskolos mokėjimo terminas ir įmonei būtų leista atsidaryti liepos 1 d., tai liepos 1 d. vis dar būtų likęs 8 mėn. paskolos mokėjimo terminas.

Nominaliai įmonių įsipareigojimai išliktų nepakitę, o tik persikeltų laike. Reikėtų užtikrinti, kad bankroto rizika nebūtų nustumiama nuo vieno ūkio subjekto ant kito per mokėjimų grandinę. Pavyzdžiui, jei įmonė moka nuomą NT vystytojui, kuris moka paskolą kredito įstaigai, tiek įmonės nuomai, tiek NT vystytojo paskolai galiotų nuomos ir kredito atostogos. Pabrėžtina, kad nuomos ir kredito atostogos nieko nekainuotų biudžetui“, – rašė jis.

Vaidas Navickas

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma pasiūlė šiam pasiūlymui sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų jo įgyvendinimą. Komiteto nariai tokiam pasiūlymui pritarė.

Ketvirtadienio posėdyje dar aptarti klausimai dėl skubaus nedidelių paskolų pereinamumo karantino paliestam smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo užmokesčio kompensavimo tvarkas ir terminus ir skubų leidimų išdavimą bei administracinės naštos mažinimą prekių pristatymo įmonėms.

„Šiais klausimais sprendimų nepriimsime, nes nėra pakankamai informacijos ir nedalyvauja atsakingos institucijos“, – po to sakė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Siūlo alternatyvą

Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Lietuvos banko atstovas Tomas Garbaravičius sakė, kad nuomos atostogos nuo kredito atostogų šiek tiek skiriasi.

„Pastarosios kyla labiau iš vartotojų apsaugos, nes yra silpnesnė ir stipresnė pusės (bankai ir kiti). Todėl įstatyme yra 3 mėnesiai privaloma, bet bankai net iki 12 mėnesių prideda.

Šiuo atveju turime santykius tarp dviejų verslo subjektų ir tampa sąlyginis vertinimas, kuris yra sunkesnėje padėtyje. Valstybė atidėjo mokesčių mokėjimą, tačiau yra komunalinės, nuomos mokesčiai.

Čia išskirti vieną sektorių visada pavojinga, nes mokėjimų grandinė yra ilga. Vieną sektorių išskirti reikia labai atsargiai“, – dėstė jis.

Tomas Garbaravičius

T. Garbaravičius sakė, kad labiausiai paveiktoms įmonėms galbūt būtų geriau „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) pagalbą.

„Tada bankai sužiūrėtų, kur tie pinigai eina. Kad pinigus gavusios įmonės iškart pervestų nuomotojams, tada galima sukontroliuoti, kur pagalba nukeliauja“, – sakė jis.