Kaip žinia, Maršalo planu vadinta Jungtinių Amerikos Valstijų programa, kuri padėjo Europai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo.

Po viruso sukeltos krizės ES ketina atsitiesti savo jėgomis. 750 mlrd. eurų į rinkas įlieti ketina Europos Centrinis Bankas, 500 mlrd. eurų turėtų ateiti iš Europos stabilumo mechanizmo. Likusi 2 trln. eurų dalis numatyta Europos Komisijos ir pačių valstybių narių priimtomis priemonėmis.

„Tai yra didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesnė net už Maršalo planą – programą, kuri padėjo mums atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo“, – apie pagalbos mechanizmą sakė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.

Nors žada papildomų lėšų iš ES biudžeto, EK taip pat pabrėžia, kad pagrindinis fiskalinis atsakas į koronaviruso grėsmę – valstybių nacionalinės lėšos.

Davidas Sassoli
Foto: Imago / Scanpix

Žiūrės lanksčiau

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad padarys viską, kas būtina siekiant remti Europos piliečius ir ekonomiką.

„Tai – ne tik precedento neturintis iššūkis mūsų sveikatos priežiūros sistemoms, bet ir didžiulis smūgis mūsų ekonomikai. Dabartinė padėtis aptariama šiandien paskelbtame svarbiame ekonomikos dokumentų rinkinyje. Esame pasirengę, keičiantis padėčiai, padaryti daugiau“, – apie koronaviruso pandemiją sakė ji.

Kaip nurodoma EK pranešime, Bendrijos narės gali nuspręsti imtis tokių priemonių, kaip darbo užmokesčio subsidijos, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių arba socialinių įmokų mokėjimo sustabdymas.

Be to, jos gali tiesiogiai teikti vartotojams finansinę paramą, pavyzdžiui, padengti atšauktas paslaugas arba bilietus, kurių veiklos vykdytojai nekompensuoja.

Remdamosi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, valstybės narės taip pat gali padėti toms įmonėms, kurių likvidumas nepakankamas ir kurioms reikalinga skubi sanavimo pagalba.

Siekiant, kad šias priemones būtų įmanoma įgyvendinti, EK jau pasiūlė ES numatyti visišką fiskalinės sistemos lankstumą, o taip pat aktyvinti bendrą ribojančią išlygą, kad būtų galima fiskalinei politikai skirti bendresnę paramą.

Leidimui nukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių jau pritarė ES finansų ministrų taryba (ECOFIN). Šiuo metu laukiama Europos Vadovų Tarybos, kuri vaizdo ryšio konferencijoje susitinka kovo 26 dieną, pritarimo.

„Stabilumo ir augimo pakto lankstumas sudarys galimybes visoms valstybėms narėms mobilizuoti būtinus finansinius išteklius, siekiant maksimaliai išnaudoti visas įmanomas priemones. Tačiau pasibaigus krizinei situacijai turi būti grįžta prie vidutinio laikotarpio fiskalinio tvarumo užtikrinimo“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ketvirtadienį taip pat numatoma ir neeilinė Europos Parlamento plenarinė sesija, kurios metu nuotoliniu būdu bus balsuojama ir dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos.

Numatė 37 mlrd. eurų

Pagal šią naują iniciatyvą kovai su koronaviruso krize EK siūlo skirti 37 mlrd. eurų iš sanglaudos politikos biudžeto.

„Komisija siūlo šiais metais atsisakyti įsipareigojimo reikalauti, kad valstybės narės grąžintų nepanaudoto išankstinio finansavimo lėšas iš struktūrinių fondų. Tai sudaro apie 8 mlrd. eurų iš ES biudžeto, šią sumą valstybės narės galės panaudoti 29 mlrd. eurų struktūriniam finansavimui visoje ES papildyti“, – rašoma pranešime.

Jau paskelbtas ir orientacinis sumų paskirstymas pagal valstybes nares. Nurodoma, kad Lietuvoje liko nepanaudota 222 mln. eurų, prie kurių būtų galima pridėti dar 1,264 mlrd. eurų, tad bendrai kovai su koronavirusu būtų galima skirti 1,487 mlrd. eurų ES biudžeto lėšų.

Palyginkime: Latvijai siūloma iš viso skirti 792 mln. eurų, Estijai – 295 mln. eurų. Didžiausia suma gali tekti Lenkijai – 7,435 mlrd. eurų, mažiausia – Liuksemburgui, 2 mln. eurų.

Paaiškinama, kad nacionaliniai asignavimai priklausys nuo sumų, kurias valstybės narės turėjo grąžinti EK šiais metais. Jie taip pat priklausys nuo sanglaudos finansavimo paketo dydžio ir įgyvendinimo spartos.


Kiti fondai

EP taip pat turėtų apsispręsti dėl ES solidarumo fondo taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų kritines visuomenės sveikatos situacijas.

Skaičiuojama, kad 2020 metais tam gali būti skiriama iki 800 mln. eurų.

Savo ruožtu atleistiems ir savarankiškai dirbantiems asmenims remti dabartinio ir būsimo reglamento sąlygomis galėtų būti naudojamos ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.

Tam 2020 metais gali būti skiriama iki 179 mln. eurų.

Europarlamentarams taip pat teikiamas pasiūlymas sustabdyti tuščių lėktuvų skrydžius ir numatyti, kad laikinai juos nutraukusios bendrovės neprarastų kilimo ir leidimosi teisių.

U. von der Leyen anksčiau sakė, kad siūloma priimti tikslinius teisės aktus, kuriais oro transporto bendrovės būtų laikinai atleistos nuo taisyklės „naudok arba neteksi“ taikymo, t. y. nuo prievolės per tam tikrą laikotarpį panaudoti ne mažiau kaip 80 proc. joms skirtų oro uosto laiko tarpsnių, kad galėtų juos išlaikyti tam tikru kitų metų laikotarpiu.

Margrethe Vestager
Foto: Zuma Press / Scanpix

Penkių rūšių pagalba verslui

EK jau patvirtino laikinąją sistemą, kuri valstybėms suteikia galimybę užtikrinti, kad visų rūšių įmonės išliktų pakankamai likvidžios ir išlaikytų ekonominės veiklos tęstinumą COVID-19 protrūkio metu ir jam pasibaigus.

„COVID-19 protrūkis skaudžiai atsiliepia ekonomikai. Turime imtis skubių suderintų veiksmų, kad šį poveikį kuo geriau suvaldytume. Pagal naują laikinąją sistemą valstybės narės galės naudotis visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad šiuo sunkiu laikotarpiu paremtų ekonomiką“, – sakė už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager.

Pagal laikinąją sistemą, numatoma penkių rūšių pagalba.

Pirma, tiesioginės dotacijos, atrankinės mokesčių lengvatos ir išankstiniai mokėjimai. Valstybės narės galės sukurti sistemas, pagal kurias įmonei būtų skiriama iki 800 tūkst. eurų skubiems likvidumo poreikiams patenkinti.

Antra, valstybės garantijos paskoloms, kurias įmonės gauna iš bankų. Valstybės narės galės teikti valstybės garantijas, kad užtikrintų, jog bankai ir toliau teiktų paskolas klientams, kuriems jų reikia.

Trečia, subsidijuojamos valstybės garantijos įmonėms. Valstybės narės galės įmonėms teikti paskolas taikydamos palankias palūkanų normas. Šios paskolos gali padėti įmonėms nedelsiant patenkinti apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius.

Ketvirta, apsaugos priemonės bankams, kurie nukreipia paramą realiajai ekonomikai. Kai kurios valstybės narės numato remtis turimais bankų skolinimo pajėgumais ir per juos nukreipti verslui, visų pirma, mažoms ir vidutinėms įmonėms, skirtą paramą. Pagal šią sistemą aiškiai nustatyta, kad tokia pagalba yra laikoma tiesiogine pagalba bankų klientams, o ne patiems bankams. Taip pat pateikiama gairių, kaip užtikrinti kuo mažesnį bankų konkurencijos iškraipymą.

Penkta, trumpalaikis eksporto kredito draudimas. Remiantis sistema, numatyta lankstesnių galimybių įrodyti, kad kai kuriose šalyse nėra galimybės dengti parduotiną riziką ir taip leisti valstybei prireikus teikti trumpalaikį eksporto kredito draudimą.

Bendri pirkimai

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui numatyta galimybė bendrai pirkti medicinos priemones, siekiant užtikrinti sąžiningą jų kainą ir paskirstymą.

„Vasario 28 dieną paskelbtas asmeninių apsaugos priemonių pirkimo konkursas (vyksta vertinimas), o kovo 17 dieną – kvėpavimo ventiliatorių pirkimo konkursas.

Nuo kovo 20 dienos taip pat bus skirta 50 mln. eurų reikiamai medicinos įrangai įsigyti pagal „RescEU“ mechanizmą (iš jų 40 mln. eurų turi patvirtinti EP ir ES Taryba). Visos valstybės narės, kaip numato ES civilinės saugos mechanizmas, turės prieigą prie visų sukauptų ES medicinos priemonių, tokių kaip kvėpavimo ventiliatoriai ir apsauginės kaukės“, – rašoma pranešime.

EK dar pasiūlė skirti 47,5 mln. eurų iš programos „Horizontas 2020“ 17-ai atrinktų COVID-19 mokslinių tyrimų projektų, o pagal Naujoviškų vaistų iniciatyvą paskelbtas dar vienas 45 mln. eurų vertės kvietimas teikti paraiškas terapijos ir diagnostikos tyrimams finansuoti.