„Šiame sektoriuje dirba apie 30 tūkst. žmonių ir 4 tūkst. įmonių. Dauguma jų yra smulkaus ir vidutinio dydžio. Neseniai patvirtinta darbo užmokesčio kompensacija už prastovas padeda, tačiau toli gražu yra nepakankama padengti reikšmingus nuostolius.
Net ir karantinui pasibaigus, atsigavimas maitinimo sektoriuje tikėtina užtruks ilgai. Didelė dalis žmonių ir toliau vengs socializacijos, kiti tiesiog rinksis gaminti maistą namuose dėl krizės metu sumažėjusių šeimos pajamų. Tuo tarpu karantino metu užaugusios skolos ir patirti nuostoliai tik dar labiau apsunkins šio verslo sąlygas. Todėl svarbu suteikti perspektyvą, kad pasibaigus epidemijai ir valstybės inicijuotiems ūkinės veiklos suvaržymams padėsime šiam sektoriui atsistoti ant kojų. Vienas iš sprendimų, jau taikomų daugelyje ES šalių, galimybė turėti mažesnį PVM tarifą, kuris paskatintų didelę dalį maitinimo įstaigų krizės sąlygomis neuždarinėti verslų ir saugoti darbo vietas“, – siūlymo reikšmę komentuoja M. Majauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos nario pataisa numatoma, kad vietoje įprasto 21 proc. PVM tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad nors tokias paslaugas teikiančios įmonės šiuo laikotarpiu gali siūlyti maisto išsinešimo į namus paslaugą, to nepakanka padengti jų nuostolius. Pridedama, kad nuo šio sektoriaus veiklos iš dalies priklauso ir susijusių sektorių veikla, tokių kaip didmeninė prekyba maisto produktais ir gėrimais bei vietinis žemės ūkis, dalį savo produkcijos tiekiantis šioms įmonėms.
Be to, numatoma, kad tokia lengvata galimai taptų papildoma paskata mažėti paplitusiam šešėliui.
„Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skaičiavimais, Lietuvoje viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800 000 Eur pajamų. Siūloma pataisa padėtų spręsti tiek tokias įsisenėjusias šio sektoriaus problemas, tiek sulygintų PVM lengvatų taikymą su daugeliu kitų ES šalių, tiek suminkštintų specifines pandemijos ir karantino pasekmes bei padėtų sektoriui greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis. (...) PVM mokesčio lengvatą, nesusijusią su krizės įveikimo priemonėmis, jau dabar taiko 17 iš 27 ES valstybių. Be to, giminingui maitinimo paslaugų sektoriui yra įprasta laikyti apgyvendinimo paslaugų sektoriui, kuriam Lietuvoje jau taikoma PVM lengvata. Atsižvelgiant į abejų sričių glaudumą, ES teisės aktai lengvatinį PVM mokesčio tarifą leidžia taikyti tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugoms.
ES patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams nustatymas daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. Pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo tarpu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog palankia mokestine aplinka grįsta maitinimo ir apgyvendinimo sektorių plėtra įtraukia bedarbius į darbo rinką, stimuliuoja ekonomiką ir galimai didina į biudžetą surenkamų pinigų kiekį“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Delfi primena, kad dabar lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, buitiniams energijos vartotojams, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.
