„Maisto prekių pardavimai turėtų išaugti, nes žmonės perka maistą „juodai dienai“ ir dažniau valgo namuose, ne restoranuose. Naujų automobilių bei kitų didesnės vertės pirkinių apyvarta turėtų kristi drastiškai, nes vyraujant neapibrėžtumui žmonės atideda nebūtiniausius pirkinius“, – feisbuke teigė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, restoranų pajamos kris ženkliai, tačiau vilties teikia sparčiai populiarėjančios maisto išsinešimui paslaugos, kurios turėtų sumažinti bendrą sektoriaus nuosmukį. Jis pabrėžia, kad baldų pardavimai taip pat krinta, kas sufleruoja, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka taip pat gali stabtelėti.
„Įdomu tai, kad laisvalaikio prekių pardavimai nekrinta labai smarkiai, nes žmonės karantino metu daugiau laiko praleidžia gamtoje, su šeima ar prie televizoriaus ekranų, tad bendras kritimas nėra didelis.
Visgi pakankamai ženkliai krinta alkoholio pardavimai (Honkonge 2003 metų SARS epidemijos metu kritimas buvo dar didesnis), nes žmonės atideda vakarėlius ir dūzges. Turint omenyje, kad kasmet nuo alkoholio vartojimo padarinių Lietuvoje miršta apie 2000 žmonių, sumažėjęs vartojimas gali su kaupu kompensuoti koronaviruso padarytą žalą“, – rašo Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vaistų ir kosmetikos pardavimai krinta nežymiai.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
