Romoje, Milane, Turine ir kituose didžiuosiuose Italijos miestuose gatvės jau seniai tuščios, praeivių ir automobilių – vos vienas kitas. Tačiau tai apgaulingas vaizdas: daugybė smulkių ir stambių įmonių, gamyklų, transporto bendrovių iki šiol dirbo. Tūkstančiai, milijonai italų visoje šalyje kasdien vyksta į darbą ir grįžta namo. Italijos profsąjungų konfederacijos CGIL duomenimis sugriežtinto karantino sąlygomis vis dar veikė 40 proc. visų šalies įmonių. Tai yra pakankamai nemažas skaičius – maždaug 800 000 bendrovių, kuriose darbuojasi 7,5 milijono šalies gyventojų.
Trečiosios griežto karantino savaitės pradžioje Italijai tenka spręsti skausmingą pandeminės ekonomikos klausimą: kurios pramonės šakos gali ir privalo toliau dirbti, kurios turi sustoti. Uždaryti visus fabrikus? Leisti dirbti tik žemės ūkiui, maisto prekybai ir transportui?
Italijos premjeras Giuseppe Conte į šiuos klausimus atsakė paprastai: tegu toliau dirba strateginės reikšmės įmonės, o nelabai strateginėms teks stabdyti veiklą. Pirmadienį jis pasirašė vyriausybės dekretą, kuriame – 860 žodžių ir 80 strateginės įmonės apibūdinimų.
Viskas aišku? Nelabai. Netgi siaubingai neaišku. Baldų fabrikas nėra strateginė įmonė, bet lovas naujiems ligoninių skyriams gaminti kažkam reikia. O kaip su akinių įmone? Optikos gamykla gali stabdyti „Giorgio Armani“ saulės akinių gamybą, bet kaip bus optikos įranga skirta medicinai? Automobilių gamybą stabdome, nes kas gi pirks naujas mašinas dabar, kai draudžiama važinėti? Taip, bet jeigu tas pats automobilių detalių ir komponentų fabrikas gamina vožtuvus respiratoriams? Spynų gamybos įmonė yra menkai strateginė, bet jeigu kažkam prireikė ją pakeisti, ką daryti?
Šioje vietoje Italija susipyko. Šalyje susikirto trys nuomonių srautai. Pirmasis – epidemiologų: jeigu norime riboti epidemijos plitimą reikia stabdyti žmonių judėjimą į darbo vietą ir kontaktus ten – darbo vietoje. Idealus atvejis – visi pramonės įmonių darbininkai lieka namuose. Antrasis – profesinės sąjungos, jos pritaria medikams: stabdyti, nutraukti, neleisti. O jeigu ne – nacionalinis streikas. Trečioji nuomonių grupė – pramonininkų konfederacija, įmonių strategai. Jie primena: jeigu norite, kad dirbtų žemės ūkis, transportas ir farmacija, negalite mechaniškais dekretais pripažinti vienas įmones strateginėmis, kitas – nelabai strateginėmis.
Italijos pramonininkų konfederacijos „Confindustria“ prezidentas Vincenzo Boccia neslepia susierzinimo. „Šioje situacijoje reikėtų vadovautis sveiku protu, gamybinių ciklų logika. Tos pramonės šakos, kurios yra tiekimo kanalais susijusios su farmacija, maisto pramone privalo dirbti toliau“ – dienraščiui „Il Corriere della Sera“ aiškino šalies pramonininkų lyderis. V.Boccia nuomone, dekretais stabdyti įmonių veiklą pandeminės ekonomikos sąlygomis yra beprasmiška: „ Daugelyje pramonės sektorių apyvarta yra nulinė. Kokia gamybinio ciklo logika priverstų tokią įmonę toliau veikti, siūlyti darbuotojams kasdien eiti į darbą?“
Vyriausybės dekretas tam tikrą savireguliacijos mechanizmą suteikė: įmonių vadovai gali pateikti regiono prefektūrai motyvacinį prašymą toliau dirbti, prefektas gali neleisti arba leisti. Ši vyriausybės nuostata labai nepatinka profesinėms sąjungoms. „Kuriems galams reikia toliau gaminti traktorius žemės ūkiui? Ūkininkas traktoriaus dabar tikrai nepirks!“ – feisbuko paskyroje piktinosi metalo pramonės profsąjungos FIOM lyderiai. „Skelbsime nacionalinį streiką!”
Daugelis ekonomikos analitikų sutaria, kad streikas šiuo dramatišku momentu Italijai būtų pati kvailiausia idėja. Kita vertus, jo greičiausiai nevyks organizuoti techniškai, nes 60 procentų nacionalinės darbo jėgos uždaryta karantine. Vis tik vakar Lombardijoje, šiandien Lacijaus regione kai kurios metalo pramonės įmonės streikavo.
Apie streikus kol kas neužsimenama Italijos maisto pramonės ir prekybos sektoriuje. Tačiau ir čia jaučiama įtampa. Didžiausias šalies prekybos tinklas COOP nutarė sekmadienį uždaryti visus prekybos tinklus. Motyvacija labai paprasta: „Norime suteikti galimybę savo darbuotojams pailsėti, atgauti jėgas po labai intensyvios darbo savaitės“.
Kai kurių maistą gaminančių įmonių vadovai nutarė imtis specialių skatinimo priemonių savo darbuotojams. Pavyzdžiui, pastos gaminių įmonės „Rana“ savininkas Gian Luca Rana paskelbė, kad visi 700 darbuotojų atgaline data – nuo kovo 9 dienos gaus 25 procentais padidintus atlyginimus, darbuotojams turintiems vaikų bus papildomai išmokėta po 400 eurų vadinamųjų „auklės pinigų“.
