G. Paluckas, komentuodamas kreipimąsi, sakė, kad karantino ribojimai iš esmės palietė ne didžiuosius verslus, o tik smulkųjį ir šeimos verslą. Jo žodžiais, laiku nesiėmus priemonių, daugelis tokių verslų bankrutuos.
„Kompensacijos, kurias siūlo Vyriausybė, smulkių ir šeimos verslų problemų nesprendžia. Jiems reikia mokėti ne tik algas, bet ir nuomą, nuo jos niekas neatleidžia. Todėl bus masinė bankrotų banga regionuose. Jei norime išsaugoti darbo vietas, reikia ieškoti lankstesnių karantino taikymo sąlygų mažiesiems – mažos parduotuvės gali dirbti nepilną darbo dieną, įleisti tik po vieną asmenį ar pan.“, – teigė G. Paluckas.
LSDP lyderis pridūrė, kad Vyriausybė mažųjų verslų bėdų negali ignoruoti, nes didiesiems ir smulkiesiems verslams sudarytos sąlygos yra nevienodos.
„Didieji gali prekiauti internetu, veikia prekybos centrai. Jie dabar uždirba krūvas pinigų, o mažieji priversti bankrutuoti. Tai yra diskriminacinės sąlygos, jos nieko bendro neturi su viruso plitimu. Didelėse parduotuvėse lig šiol nėra nei dezinfekavimo priemonių, kasininkės dirba be pirštinių, personalas neapsaugotas“, – sakė G. Paluckas.
LSDP kreipimesi reiškiamas nerimas ir dėl Trišalėje taryboje nuskambėjusių siūlymų Darbo kodekso nuostatų „įšaldymui“. Pasak G. Palucko, „užšaldžius“ arba panaikinus darbo santykių reguliavimą, karantino metu krizės naštą neštų tik darbuotojai.
„Jie būtų atleidžiami ir neapginami. Visuomenei nuo to būtų dar blogiau. Ekonominis nesaugumas, depresija ir panašūs dalykai prie bendrystės jausmo niekaip neprisideda. Priešingai, tokiu metu turime demonstruoti bendrą veikimą – viską galima spręsti per kolektyvines sutartis. Akivaizdu, kad vienas verslas, nors ir susiveržęs, padeda ir darbuotojams, ir valstybei – aukoja gydytojams, poliklinikoms, socialiniams darbuotojams, o kiti žiūri tik savęs – palieka žmones be pajamų, verčia eiti į prastovas, nemokamas atostogas“, – vertino G. Paluckas.
