„Tikrai nesiruošiame reguliuoti visų kainų. Iš esmės to visai nenorėtume daryti. Prekybininkai, susitikę su ministru pirmininku, pažadėjo, kad kainos nedidės. Tačiau vis tik mes galvojame, kad valstybei ir Vyriausybei būtų pravartu turėti tokį instrumentą. Jeigu nebūtų laikomasi pažadų, tuomet galėtume nustatyti tam tikrų būtiniausių produktų maksimalias ribas, kaip yra padariusi Prancūzijos Vyriausybė. Kitos Europos Sąjungos vyriausybės irgi ruošiasi ir apie tai diskutuoja“, – komentuoja teisingumo ministras.
Anot jo, kainų reguliavimo priemonė būtų naudojama tik kraštutiniu atveju, tačiau tikisi, kad jos neprireiks.
„Aš noriu atsakingai paprašyti, kad šiuo metu nelaimės akivaizdoje nedera pelnytis iš Lietuvoje gyvenančių žmonių. Aš tikiu, kad taip tikrai nebus. Turime būti pasiruošę viskam, šio instrumento gali ir neprireikti. Vis dėlto, manoma, kad tokį mechanizmą yra gerai turėti. Kitu atveju valstybė būtų neįgali apginti mūsų vartotojų interesų“, – sako E. Jankevičius.
Teisingumo ministras kol kas neįvardija konkrečių prekių grupių, kurioms būtų nustatytos maksimalios kainų ribos.
Jis atkreipia dėmesį, kad VVTAT pavesta stebėti kainas ir rinką. Tiriamos pačių būtiniausių prekių, kurių žmonėms labiausiai reikia, t. y. vaistų ir būtiniausių maisto produktų, kainos.
„Jei būtų drastiškai ir nepagrįstai didinamos kainos, tada mes galėtume nustatyti tų pačių svarbiausių prekių kainų maksimalias ribas. Tarkim, produktas kainuotų ne daugiau kaip vienas euras ar penki, priklausomai nuo prekės“, – aiškina ministras.
Kaip pabrėžia E. Jankevičius, ši priemonė padėtų žmonėms pačias būtiniausias prekes įsigyti patrauklia kaina.
„Jei matytume, kad kažkurių prekių tikrai trūksta, jų paklausa – didelė, o verslas jas nepagrįstai didintų, tuomet mes bandytume tas kainas apriboti, siekdami apginti vartotojų interesus. Pavyzdžiui, Prancūzija maksimalią kainą nustatė dezinfekciniam skysčiui“, – „Delfi“ sako teisingumo ministras.
Mes galime riboti nusipirkimo ir įsigijimo kiekį, kol kas anksti apie tai kalbėti, kas gali būti. Tokios padėties pasaulis dar niekad neturėjo, todėl mes stebime ir bandome veikti visi kartu.
Ministras tikina, kad kitą savaitę pirmadienį arba trečiadienį ši priemonė bus siūloma svarstyti Vyriausybės posėdyje, ir pabrėžia, kad tai yra Seimo sprendimas, nes jo bus prašoma suteikti Vyriausybei įgaliojimus.
Kainų reguliavimas galėtų skatinti šešėlinę prekybą
Apie kainų reguliavimą kovo pradžioje kalbėjo ir ekonomistai. Kaip teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų reguliavimas ekstremalių situacijų metu nepadėtų spręsti būtiniausių prekių deficito. Jo manymu, tai galėtų sukelti administracinių sunkumų ir skatinti šešėlinę prekybą.
Pasak ekonomisto, kainų reguliavimas galėtų lemti ir prekių stygių. „Rezultatas labai aiškus būna dažniausiai (...) – tos prekės dažniausiai dingsta iš prekių lentynų. (...) Tai lemtų prekių stygių. O ekstremaliomis situacijomis gal geriau reikėtų daryti du dalykus.
Visų pirma viešinti tuos asmenis, įmones, kurios piktnaudžiauja tokia situacija ir nepagrįstai pakelia kainas. Kitas dalykas – padidinti pasiūlą vienų ar kitų prekių, kad tos kainos nekiltų“, – ELTAI sakė jis.
Be to, jo teigimu, kainų kontrolė yra sudėtinga administracine prasme. „Kainų kontroliavimas visų pirma administracine prasme yra sudėtingas – neaišku, kokios kainos būtų atspirtis (...). Kitas dalykas – pagrindinės problemos neišsprendžia. Jeigu dėl padidėjusios paklausos trūktų tam tikrų prekių, kainų reguliavimas to niekaip neišsprendžia, atvirkščiai – dar labiau pradeda jų (prekių – ELTA) trūkti“, – aiškino ekonomistas.
Kartu, kaip aiškino jis, gali kilti ir didelė šešėlinės prekybos rizika. „Dar yra šešėliniai dalykai – kaip būtų administruojama, pavyzdžiui, jei yra portalai (...), internetinės prekybos platformos (...), ar sukontroliuotų visus tuos atvejus? Manau, kad tai yra neįmanoma misija“, – sakė Ž. Mauricas.
Premjeras: maisto produktų Lietuvoje užteks
„Delfi“ primena, kad ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis ramino, jog maisto produktų Lietuvoje užteks ir nerimauti dėl to žmonėms nereikia.
„Šiandien nerimauti dėl galimo maisto produktų tiekimo sutrikimo nėra pagrindo, dėl to panikos bangos, kurios jau buvo prekybos centruose griebiant prekes, bandant apsipirkti į priekį, jos nereikalingos, tiekimas nesutriks, rizikos tokiam scenarijui nėra“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais žurnalistams sakė premjeras.
S. Skvernelis teigė, kad prekybos centrai šiuo metu nemato jokios būtinybės kalbėti apie maisto produktų kainų kėlimą. Visgi, jis pažymėjo, kad jei tiekėjai nuspręs pakeisti savo politiką keliant kainas, valdžia gali pasinaudoti galimybe riboti būtiniausių maisto produktų kainas.
„Jei yra situacija su pasikeitusia tiekėjų politika, tą vertiname labai atidžiai. Manome, kad situacija nėra tinkama, bandant išspręsti kažkokius savo ekonominius klausimus arba nuoskaudas, kas susiję su bendravimu su prekybos tinklais – iš tos situacijos bandyti naštą užkrauti vartotojui.
Sutarėme, kad kiekvienu atveju, jeigu matome sisteminį tiekėjo bandymą kelti maisto produktų kainas prekybos centrams, būsime nedelsiant informuoti ir tada ieškosime, kokių sprendimų reikia priimti“, – kalbėjo premjeras.
„Tikiuosi, kad tokio įrankio Lietuvos valstybei panaudoti nereikės“, – pridūrė premjeras.
VVTAT atlieka tam tikrų šiuo laiku ypač populiarių prekių kainų pokyčių stebėseną. VVTAT taip pat stebi atitinkamų gaminių – kosmetikos prekių, kitų su gydymu ar sveikatinimu nesusijusių gaminių reklamą, kai žadama apsaugoti nuo koronaviruso infekcijos, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.
Kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vartotojo apsisprendimui pirkti prekę, ypač šiuo metu, kai šalyje paskelbtas karantinas. Atsižvelgdama į situaciją rinkoje, VVTAT taip pat vykdo kvėpavimo organų apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.), dezinfekavimo priemonių ir panašių prekių kainų stebėseną.
