Kaip rašoma ministerijos leidinyje „Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2020–2023 metais“, neatmestina rizika, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2020 metais gali smukti daugiau nei 2,8 proc.
„COVID-19 viruso protrūkis, išplitęs po visus pasaulio žemynus, virto pasauline pandemija ir scenarijaus sudarymo metu dar nebuvo sustabdytas. Todėl egzistuoja rizika, kad techninės išorės aplinkos prielaidos, pagal kurias buvo rengiamas scenarijus, tikėtina, bus peržiūrėtos žemyn“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad peržiūros mastas priklausys nuo to, kaip ilgai truks viruso plitimas globalioje ekonomikoje ir kokių priemonių prireiks jam suvaldyti.
„Neigiamų ekonominių pasekmių mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks viruso plėtra.
Scenarijaus sudarymo metu viruso plėtra dar nebuvo sustabdyta, daugėjo požymių, kad jo plėtra užsitęs ilgiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Siekiant suvaldyti viruso plitimą Europos valstybėms teko taikyti kraštutines priemones (nacionaliniai karantinai, sienų uždarymas), kurių neigiamos įtakos mastas priklausys nuo jų taikymo trukmės“, – svarsto ministerijos specialistai.
Taip pat pastebima, kad globaliai ekonomikai reikšminga ir situacija Kinijoje.
„Kinijos įtaka pasaulio ekonomikai, prekybai, turizmui per pastaruosius porą dešimtmečių stipriai išaugo, – rašoma dokumente. – Kinijos ekonomikos augimo tempas 2019 metais buvo lėčiausias per visą stebėjimo laikotarpį ir siekė 6,1 proc. (daugiamečio vidurkio reikšmė – 9,3 proc.).
Kinijos ekonomika pastaraisiais metais susidūrė su iššūkiais tarptautinės prekybos srityje, o 2020 metų pradžioje išplitęs COVID-19 virusas privertė imtis drastiškų ir neigiamą įtaką ekonomikai turinčių veiksmų.“
Kitos problemos
Nors šiomis dienomis daugiausiai dėmesio skiriama COVID-19 viruso keliamoms problemoms, geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumas dėl tarptautinės prekybos sąlygų taip pat niekur nedingo ir gali stiprėti, pastebi Finansų ministerijos specialistai.
„Šiemet pasiektas JAV ir Kinijos prekybos susitarimo pirmas etapas sumažino netikrumą dėl prekybos sąlygų, tačiau tarptautinė prekyba tebėra silpna. Didžioji dalis jau įvestų JAV ir Kinijos prekybos tarifų viena kitos prekėms išliko, nėra žinoma kiek ilgai truks JAV ir Kinijos prekybos paliaubos, nėra pasiektas prekybos susitarimas tarp JAV ir ES, o COVID-19 viruso šokas slopina tarptautinę prekybą.
Riziką pasaulio ekonomikos tvarumui tebekelia didelė kai kurių valstybių skola ir su jos finansavimu susiję iššūkiai. Visa tai didina tiek pasaulio, tiek euro zonos ir Lietuvos ekonomikų pažeidžiamumą“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad jeigu išorės aplinkos ekonominis ir politinis neapibrėžtumas toliau augs, tai gali turėti neigiamas pasekmes tiek išorės, tiek vidaus paklausai, gyventojai gali sumažinti vartojimo išlaidas, o įmonės atidėti investicinius planus.
Taip pat primenama, kad šių metų sausio 31 dieną Jungtinei Karalystei oficialiai palikus Europos Sąjungą atsirado neapibrėžtumas, susijęs su derybomis dėl JK ir ES santykių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
„Numatoma, kad pereinamasis laikotarpis turėtų pasibaigti 2020 metų gruodžio 31 dienos, tačiau yra galimybė jį pratęsti 12 ar 24 mėnesiams. Pereinamuoju laikotarpiu iki šiol galiojęs ES ir JK tarpusavio santykių modelis nesikeis. Derybų metu turėtų būti susitarta dėl ES ir JK prekybos, migracijos ir kt. sąlygų. Visgi yra ženklų, jog derybos nebus lengvos ir susitarimą pasiekti gali būti sunku, todėl kyla papildomas neapibrėžtumas, galintis neigiamai paveikti vartotojų ir verslo lūkesčius, prislopinti tiek JK, tiek ir ES ekonomikos plėtrą.
Po pereinamojo laikotarpio tarp ES ir JK yra galimi keli santykių modeliai. Narystė ES užtikrino visapusišką dalyvavimą bendrojoje ES rinkoje, muitų sąjungoje ir muito mokesčių nebuvimą bei laisvą žmonių judėjimą. JK išstojus iš ES gali būti pasiektas dvišalis susitarimas, kuris įgalintų mažiau apribojimų turinčius santykius, palyginti su santykiais remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygomis. Įprastai dvišaliams susitarimams pasiekti reikia daug laiko, todėl egzistuoja rizika, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ES ir JK gali nespėti susitarti – tokiu atveju įsigaliotų PPO nustatytos sąlygos ir jos būtų daug griežtesnės nei yra dabar. Reikšmingai pasikeitus dvišaliams santykiams kyla rizika, kad šiame scenarijuje numatyti Lietuvos makroekonominių rodiklių įverčiai taip pat pasikeistų“, – dėstoma scenarijuje.
