„Kol kas kažkokių infliacijos proveržių tikrai nesimato ir, kalbant apie būtiniausias prekes, visų pirma maisto produktus, trūkumo nesijaučia. Galimybės apsipirkti yra suformuotos ir jų variantų bei alternatyvų tik daugėja, nes atsiranda vis daugiau pristatymo į namus galimybių. Tad kišimasis į rinkos mechanizmus šiuo metu, mano akimis, tikrai nėra būtinas ir atitinkamai gali netgi sukelti tam tikrų žmonių paniką, sėti daugiau nerimo. Žmonės gali pradėti galvoti, kad yra trūkumas šitų būtiniausių prekių, jei valdžia pradeda kištis į kainodaras“, – Eltai sakė LLRI ekspertė.
„Kol kas šitoje srityje procesai nestringa, (...) galbūt prekybos centrams reikia daugiau laiko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų karantino atveju. (...) Kiekvieną rytą tų prekių gausa, įvairovė yra ir tai neturėtų keistis“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, būtiniausių produktų maksimalių kainų ribojimas suformuotų žinią, kad egzistuoja realus tų prekių stygius.
„Tokios priemonės tik ir siunčia žinutę visuomenei – yra numatomas trūkumas būtiniausių prekių ir produktų, dėl to reikia riboti kainas, nors tokiu atveju reiktų galvoti, kaip patį trūkumą eliminuoti ir atitinkamai užtikrinti, kad tas trūkumas nesusidarytų“, – sakė pašnekovė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, šiuo metu ji nematanti jokių objektyvių priežasčių kainų kilimui.
„Kokios gali būti priežastys toms kainoms kilti, kai situacija yra visiškai priešinga – žmonės vartoja daug mažiau, paklausa yra nukritusi ir naftos kainos yra gerokai nukritusios. Infliacijai augti visiškai nėra jokių objektyvių makroekonominių priežasčių“, – aiškino LLRI vyriausioji ekspertė.
Ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais premjeras teigė, kad jei tiekėjai nuspręs pakeisti savo politiką keliant kainas, valdžia gali pasinaudoti galimybe riboti būtiniausių maisto produktų kainas.
Jis priminė, kad teisės aktai Vyriausybei ir Seimui sudaro tokias galimybes.
Vyriausybė antradienį teigė neatmetanti, kad, prireikus, būtinųjų prekių kainos galėtų būti reguliuojamos.
