Pūva ištisi sandėliai gėlių
„Gėlės – ne maisto produktas“, – susisiekus su Lietuvos floristų asocijacijos tarybos nare Kristina Šiožiniene „Delfi“ sakė ji bei pridūrė, kad tai reiškia, jog visos parduotuvės nuo pirmadienio turėjo užsidaryti bei stabdyti savo veiklą valdžiai šalyje dėl koronaviruso įvedus karantino padėtį.
Vienintelis išsigelbėjimas floristams šiandien, anot jos, galimybė gėles parduoti klientams pristatant į namus, tačiau ir šis variantas šiomis dienomis taip pat negelbėja.
„Žmonės yra karantine, jie saugosi, o gėlės nėra pirmo būtinumo prekė, tai reiškia, kad prekyba jomis – lygi nuliui.
Šiai dienai Lietuvos floristai bando burtis į iniciatyvines grupes, bando spręsti klausimus, kaip kas išmano, tačiau visi suprantame vieną dalyką, mes esame labai maža rinkos dalis ir į mus niekas nekreipia dėmesio“, – apie galimas pasekmes verslui teigė ji.
Moteris kalbėjo, kad daugelis gėlėmis prekiaujančių verslų yra šeimos verslai, todėl šiandien be pajamų ir su nuostoliais likę ne tik jie, bet ir jų šeimos, mat tokiame versle sukaupti kapitalą, iš kurio šiandien būtų galima pragyventi karantino laikotarpį, labai sunku.
„Jeigu karantinas tęsis dvi savaites, turbūt, didelės problemos nebūtų, bet šiai dienai aš susisiekiau ir su Olandijos tiekėjų asociacija, ir man pranešė, kad Olandijos rinka užsidaro trims savaitėms, tai reiškia, kad nutrūksta tiekimas ir net jei mes atsidarysime, neturėsime kuo prekiauti“, – sakė K. Šiožinienė.
Jos teigimu, šiandien sandėliai pilni gėlių, kurios paprasčiausiai pūva.
„Žmonės jas bandė išdovanoti, bandė nuvežti į ligonines, paliko prie parduotuvių jas uždarę. Bet yra sandėliai, kurie yra tiek užkrauti, kad jų žmonės neišneš fiziškai.
Norėtume Vyriausybės pagalbos. Kad floristikos industrijos verslui būtų įjungti patys optimaliausi gelbėjimo mechanizmai“, – teigė ji.
Tikisi 90 proc. subsidijos
Kalbėdama apie prieš keletą dienų pristatytą Vyriausybės ekonomikos ir verslo gelbėjimo planą K. Šiožinienė sakė, kad kol kas neaišku, ar planuojama parama lies ir floristikos verslą.
„Vyriausybė yra priėmusi priemonių planą, bet ji nėra patvirtinusi sričių. Tai, tarkime, floristų netenkintų 60 proc. subsidija dėl prastovų, tenkintų – 90 proc. Mes norime patekti tarp tų sričių“, – sakė ji ir tikino, kad kol kas visiškai neaišku, kaip šio verslo atstovams reikės gyventi toliau.
Dar vienas svarbus dalykas, kurio tarybos narė ragino nepamiršti yra tas, kad floristas taip pat dažniausiai yra ir patalpų nuomininkas.
„Jis nuomoja prekybos vietą iš prekybos centro ir čia vėl yra didelė painiava, nes daugelis prekybos centrų šiuo atžvilgiu daro tai, kas jiems patogu.
Jie sako, kad jie nedraudžia prekiauti gėlėmis, nors tai draudžia valdžia. Prekybininkai tiesiog nori skaičiuoti nuomą“, – aiškino K. Šiožinienė.
Paklausus, kiek realu, kad smulkiuosius floristų verslininkus gali ištikti bankrotas, ji tikino, jog reikia tikėtis, kad nuo kovo 8 dienos prekybininkai buvo sukaupę bent dalį kapitalo iš kurio galėtų pragyventi bent 3 mėn.
„Bet jeigu šiandien dienai aš iš didelių įmonių turiu prašymą gelbėti, nes po dviejų savaičių jie bankrutuos, aš manau, kad tai yra tikrai labai realu, nes didžioji dalis vis tiek planuoja į priekį ir tikrai buvo galimybė į priekį gėlių užsipirkti mažesne kaina, po kovo 8 d., ir visi tai padarė, o kas taip pasielgė, jei jie nebankrutuos, tai vis tiek vargu ar atsigaus, gali būti, kad išsiparduos, užrakins duris ir išeis“, – svarstė ji.
Subsidijas lems sektorius ir Vyriausybė
„Delfi“ gavo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos komentarą. Jame buvo tikinama, kad paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
„Subsidijas darbo vietų išlaikymui prastovos metu dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo galės gauti ir smulkios įmonės.
Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms (bendrijoms), asociacijoms“,– buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Taip pat, kaip aiškinama, kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga (jeigu darbuotojas dirba pilnu etatu) ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Dėl subsidijos darbo užmokesčiui darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Ne mažiau svarbu, kad yra numatyti du valstybės subsidijų dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto bei 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
Informuojama, kad didesnė subsidija bus mokama įmonėms iš sektorių, kur yra nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu. Nutarimą projektą su sektorių sąrašu Vyriausybė patvirtins artimiausiu metu.
Aiškinama, kad fiksuotą išmoką iš Užimtumo tarnybos galės gauti ir savarankiškai dirbantys asmenys.
„Fiksuoto dydžio išmoką gaus visi savarankiškai dirbantys asmenys, kurie iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą, yra sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas ne mažiau kaip už 3 mėn. per pastaruosius metus iki ekstremalios situacijos paskelbimo ar karantino ir nėra skolingi „Sodrai“ jokių kitų įmokų (PSD yra valstybinio socialinio draudimo dalis ir yra mokamas kas mėnesį, kitų įmokų, kurias moka kartą per metus deklaravę pajamas, sumokėti dar neturėjo). Taip pat tie, kurie nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.
Taip pat išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.
Į Užimtumo tarnybą darbdaviai dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir savarankiškai dirbantys asmenys galės kreiptis nuo balandžio 5 d.
Savarankiškai dirbantiems asmenims priskiriami: individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
