Kaip nurodoma Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, savarankiškai dirbantys asmenys, tai – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai.
Taip pat tai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).
Prie dirbančiųjų savarankiškai priskiriami ir kai kurie fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, šeimynos dalyviai ir asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Kreiptis dar negalima
Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime, savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.
Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipusis į Užimtumo tarnybą (anksčiau – Darbo birža), tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.
Kaip „Delfi“ nurodė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, šiuo metu dar neaišku, kada ir kaip bus galima kreiptis dėl išmokos.
„Pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui. Dabar šie dalykai aptariami ir svarstomi. Kada žinosime konkrečiau, dar negaliu pasakyti“, – trečiadienį sakė ji.
Kai kuriems kils sunkumų
Kaip pastebima SEB banko leidinyje „Makrokomentaras“, daliai dirbančiųjų savarankiškai gali kilti sunkumų.
„Sunkumų gali kilti tiems, kurie veiklą pradėjo tik praėjusiais metais ir socialinio draudimo įmokų nedeklaravo.
Žinoma, išmokos nėra didelės, tačiau reikia suprasti, kad visa tai daroma pagal dabartinį scenarijų projektuojant, jog tokia karantino padėtis tęsis 1–2 mėnesius, ir kompensuoti didesnių atlyginimų kol kas nėra būtina“, – svarsto banko analitikai.
Taip pat pastebima, kad didžioji dalis ekonomikos skatinimo plano veiksmų yra skirta gyventojų prarandamoms pajamoms kompensuoti bei palaikyti įmonių likvidumą, o ne investuoti į infrastruktūrą ar kitus ateityje augimą galinčius skatinti veiksmus, todėl didelio skatinamojo efekto ekonomikos augimui po karantino pabaigos šis planas neturės.
„Vienas šių sprendimų minusų – suplanuotos priemonės bei kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks tik po kurio laiko, todėl kiekvieno namų ūkio patiriamos neigiamos pasekmės priklausys nuo to, kiek santaupų jis turėjo sukaupęs“, – rašoma leidinyje.
Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau draudimai neapima prekių judėjimo.
Tuo metu Vyriausybės 2,5 mlrd. eurų plane numatoma užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą ir skatinti ekonomiką.
