Kaip „Delfi“ patikslino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Nedveckė, konkretų sektorių sąrašą poįstatyminiu aktu parengs Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Žinoma, bus orientuojamasi į Vyriausybės anksčiau įvardintus sektorius“, – sakė ji.
Vyriausybės nutarime dėl karantino minimi šie sektoriai: kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo paslaugų, sanatorijų, poilsio, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, ne maisto parduotuvių ir turgaviečių, prekybos ir pramogų centrų, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių, ortopedijos techninių priemonių, grožio paslaugų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų.
Kreiptis į Užimtumo tarnybą
SADM pranešime nurodoma, kad darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos (anksčiau – darbo biržos) skiriant darbdaviui subsidiją.
Kaip pastebėjo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, šiuo metu tvarka dar tik aptariama. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą pasirašė ekonominės rizikos valdymui skirtą įstatymo paketą, tad jis įsigalioja tik nuo dabar.
Dėl to dar tiksliai nėra aišku, kada ir kaip darbdaviams bus galima kreiptis dėl subsidijų. „Šiuo metu šie dalykai aptariami ir svarstomi“, – trečiadienį „Delfi“ sakė M. Jankauskienė.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė, kad valstybės pagalba bus pradėta skirti iškart, kai įstatymus pasirašys prezidentas.
3 mėnesių įsipareigojimas
Kaip rašoma SADM pranešime, paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei MMA ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. MMA šiuo metu siekia 607 eurus „popieriuje“ arba 437 eurus „į rankas“.
Numatomi du valstybės subsidijų dydžiai.
Pirmasis – 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
Antrasis – 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).
Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Pasieks su uždelsimu
SEB banko leidinyje „Makrokomentaras“ pastebima, kad vienas Vyriausybės priimto Lietuvos ekonomikos skatinimo plano minusų yra tai, kad suplanuotos priemonės bei kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su tam tikru uždelsimu.
„Todėl kiekvieno namų ūkio patiriamos neigiamos pasekmės priklausys nuo to, kiek santaupų jis turėjo sukaupęs“, – pastebi banko analitikai.
Taip pat rašoma, kad didžioji dalis ekonomikos skatinimo plano veiksmų yra skirta kompensuoti gyventojų prarandamas pajamas bei palaikyti įmonių likvidumą, o ne investuoti į infrastruktūrą ar kitus ateityje augimą galinčius skatinti veiksmus.
„Todėl didelio skatinamojo efekto ekonomikos augimui po karantino pabaigos šis planas neturės“, – rašoma leidinyje.
SEB analitikai taip pat įvertino atvejį, kai darbdaviui kompensuojama 40 proc. darbo užmokesčio.
„Pavyzdys, jeigu asmens darbo užmokestis yra 1 tūkst. eurų prieš mokesčius, prastovos sąnaudos darbdaviui bus 607 eurai (ne mažiau negu MMA), iš kurių valdžia padengia 364 eurus.
Toks siūlymas yra palankus ir darbdaviui, ir valstybei, nes, atleisdamas žmogų, darbdavys jam turėtų sumokėti išeitinę kompensaciją – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, o valstybė turėtų mokėti didesnes nedarbo išmokas (uždirbant tūkstantį eurų prieš mokesčius, nedarbo išmoka būtų 529 eurai)“, – nurodė jie.
Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau draudimai neapima prekių judėjimo.
Tuo metu Vyriausybės 2,5 mlrd. eurų plane numatoma užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą ir skatinti ekonomiką.
