Pasakė, kad neturės iš ko mokėti algos
Viename viešbučių, šiame tinkle dirbanti Indrė (vardas pakeistas, asmuo red. žinomas- „Delfi“), redakcijai pasakojo, kad dar po praėjusį ketvirtadienį vykusio kompanijos vadovų susitikimo buvo aišku, jog įmonės darbuotojų lauks didžiuliai pokyčiai – dėl koronaviruso ir susiklosčiusios situacijos galimai dalis bus atleisti, o viešbučiai bus priversti užverti savo duris. Kaip paaiškėjo dieną po to, moteris neklydo.
„Jau iš lankytojų kiekio pastarąjį mėnesį buvo galima tai numanyti, nes viešbutyje maksimaliai gyveno apie 20 žmonių. Žmonės nustojo keliauti, o visos viešbučio pajamos – turistai“, – aiškino ji.
Paskambinusi į redakciją Indrė paaiškino ir pati šiandien esanti neapmokomose atostogose, tik, deja, ne savo pačios noru, tiesa, kaip užsiminė, ir didžioji dalis po atleidimų dar likusių įmonės darbuotojų.
„Penktadienį visuose trijuose viešbučiuose buvo atleisti visi darbuotojai, kurie nėra pradirbę tris mėnesius, kad jiems nereikėtų mokėti išeitinių. Čia galėtume kalbėti apie daug žmonių, dešimtis. Tai apsauginiai, registratūros darbuotojai, restoranų darbuotojai ir kiti.
Visiems likusiems buvo pasakyta eiti neapmokamų atostogų, nors mes žinojome, kad galima tiesiog fiksuoti prastovas, kur prisideda ir valstybė. Visgi mūsų valdžia darė mums spaudimą, kad eitume į neapmokamas, nes buvo pasakyti tokie žodžiai: „Įmonė pinigų neturi ir jums nemokės“, – atvirai ir be užuolankų pasakojo ji.
Moteris tikino, kad dalis darbuotojų norėjo išeiti ir įprastų kasmetinių atostogų, tačiau valdžia to padaryti jiems tiesiog neleido.
„Dar direktorius ragino, kas gali, tiesiog išeiti į biuletenius. Tiesa, jis taip pat jį pasiėmė, o šiaip dabar dauguma dvi savaites yra nepamokamose atostogose“, – apie situaciją įmonėje pasakojo darbuotoja.
Paklausta, kaip moteris kurį laiką versis be įprastai gaunamų pajamų, nes už dvi savaites jai nebus mokamas atlyginimas, ji tikino, kad turi santaupų, tačiau apgailestavo, kad tokia gera situacija toli gražu ne pas visus kolegas.
„Aš susitaupiusi pinigų ir turiu santaupų, tad man didelės bėdos nebus, tačiau labai nemalonu, kad mus privertė išeiti neapmokamų atostogų.
Yra labai daug darbuotojų, kurie parašę tuos prašymus išeiti neapmokamų atostogų kalbėjo, ką dabar reikės daryti dėl pinigų, kad remsis į antrąją pusę.
Realiai, mes neturėjome pasirinkimo, nes buvo spaudimas imti neapmokamas atostogas“, – sakė ji.
Neapmokamų atostogų imti nevertė
„Delfi“ susisiekė su viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ atstovais.
Įmonės pardavimų vadovė Adelė Vainoraitė redakcijai tikino, kad įmonė masinių atleidimų nevykdė, tačiau dėl susiklosčiusios padėties turėjo atsisveikinti su tais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti bandomajam laikotarpiui.
„Šie darbuotojai sudarė iki 9 proc. visų įmonės darbuotojų. Dėl stabdomos įmonės veiklos, darbo vietų šiems darbuotojams nebegalėjome pasiūlyti. Taip pat, įmones politika yra išsaugoti lojalius ir ilgą laiką dirbančius darbuotojus, todėl toks sprendimas, nors sudėtingas, buvo labai natūralus“, – komentavo ji bei sakė, kad kita dalis darbuotojų yra arba neapmokamose atostogose, arba turi nedarbinugumo pažymėjimus, kuriuos suteikia ligonių kasos.
„Kaip žinote, nedarbingumas priklauso asmenims su mažamečiais vaikais, tokių pas mus įmonėje tikrai nemaža dalis. Kita dalis gavo nedarbingumo pažymėjimus dėl sveikatos problemų. Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas yra ne įmonės valioje.
Neapmokamose atostogose šiuo metu yra darbuotojai, kurie sutiko pasiimti šias atostogas savo noru ir suprasdami bendrą įmonės situaciją“, – sakė viešbučių tinklo atstovė bei tikino, kad įmonė jokiu būdu darbuotojų nevertė tokių atostogų imti, o periodas dėl neapmokamų atostogų įmonėje svyruoja nuo kelių dienų iki poros savaičių.
A.Vainoraitė taip pat teigė, kad šiuo metu viešbučiai nedirba, todėl įmonė absoliučiai negauna jokių pajamų, o dėl darbuotojų prastovose subsidijų iš valstybės, kol kas tvarka taip pat dar nėra aiški.
„Vyriausybės siūlytas 60/40 planas jau šiandien kinta, tad normalaus ir aiškaus proceso dar nėra sudėliota.
Negaunant pajamų įmonei mokėti dalį darbuotojo prastovos atlyginimo yra neįmanoma. Be to, darbuotojai, kurie turėjo didesnius atlyginimus ir mokėjo didesnius mokesčius turės tenkintis tik minimaliu darbo užmokesčiu, kas nėra labai teisinga“, – svarstė ji.
Kalbant bendrai, A. Vainoraitė tikino, jog šios įmonės valdomų viešbučių lankytojų kiekis dramatiškai krito nuo kovo 12 dienos.
„Nuo normalaus užimtumo viešbučių užimtumas per dvi dienas tapo nulinis. Tai reiškia, kad nebeatvyko nauji svečiai, nevyko konferencijos ir nebuvo naudojamasi maitinimo paslaugomis. To pasekoje pirmąjį viešbutį uždarėme kovo 13, o kitus – kovo 17 dienomis. Viešbučių veikla yra laikinai sustabdyta ir viešbučiai šiuo metu neveikia“, – situacija dalijosi ji.
Atstovės teigimu, kai tik bus aiškesnė subsidijų tvarka iš Vyriausybės, vadovai imsis vertinti ar įmonė yra pajėgi mokėti atlyginimus darbuotojams.
„Tikime, kad darbuotojai pasirinks jiems saugiausią scenarijų šiuo metu. Norėtume darkart pabrėžti,kad šiuo metu mūsų viešbučiai negauna jokių pajamų“, – sakė ji.
Ruginienė: taip būti – neturėtų
Daugiau nei įprastai skambučių iš gyventojų sakė sulaukiantys ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai.
Jos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad šiuo metu žmonės labai nerimauja dėl savo darbo vietos, o kai kurie yra verčiami išeiti ir neapmokamų atostogų.
„O praėjusią savaitę kelis užklausimus turėjome net iš biudžetinio sektoriaus“, – atskleidė ji.
„Verslas ir toliau stengiasi išsisukti su kuo mažesnėmis sąnaudomis, bet šioje sudėtingoje situacijoje nebus taip, kad kažkas laimės, iš tiesų mes jau ir praėjusią savaitę sakėme, kad čia yra trys pagrindiniai veikėjai: darbdaviai, darbuotojai ir valstybė, o kiekvienam iš jų ši situacija kainuos.
Gerai, kad valstybė prisiėmė atsakomybę ir stabilizuoti padėčiai meta tam tikrą pinigų kiekį, bet reikia perspėti ir darbdavius, kad iliuzijų, jog tai nieko nekainuos, tikrai negali būti“, – kalbėjo ji.
Anot darbuotojų atstovės, negali būti jokių kalbų apie darbdavio vertimą darbuotojui eiti neapmokamų atostogų.
„Tokios atostogos turi visai kitą prasmę. Jos Darbo kodekse atsirado tik dėl naudos darbuotojui, jeigu jam dėl svarbių priežasčių pritrūktų kasmetinių atostogų, nes būna visokių padėčių šeimoje, tad tik jo prašymu jis galėtų apeliuoti ir darbdavys jam negalėtų atsakyti ir jas suteiktų.
Šiuo atveju, tikrai nėra jokio darbuotojo noro išeiti nemokamų atostogų ir manau, kad darbdaviui tam ir sudaryta prastovos galimybė, kad nemokėtų 100 proc. atlyginimo, bet ir nepalikti žmogaus visai be jokių pajamų“, – aiškino I. Ruginienė.
