Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė laidoje „Delfi 11“ pasakojo, kad antradienio rytą Vyriausybei, įvairioms ministerijoms ir asociacijos nariams buvo išsiųstas siūlymas, kad šiuo metu darbo neturintys žmonės galėtų būti įdarbinti prekybos tinkluose.
„Užmezgėme kontaktus su „Rimi“, „Iki“ prekybos tinklais, kuriems dabar labai trūksta darbuotojų. Tik norime susiderinti veiksmus su Vyriausybe, kad išliktų visos garantinės sąlygos, ir kad būtų aišku, kaip šitai padaryti – ar tai galėtų būti papildomas darbas, ar darbuotojų nuoma“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Pasak jos, toks sprendimas būtų palankus abiems pusėms, mat prekybos tinklams, stingantiems darbuotojų, reikalingi žmonės, turintys sveikatos pažymas, suteikiančias teisę dirbti su maistu. Jai pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė, pabrėžusi, kad taip pat buvo kalbėtasi su įvairiomis institucijomis dėl darbuotojų trūkumo.
„Kadangi reikia sveikatos pažymos, sąrašas, iš kur galima pasiskolinti darbuotojų, labai susiaurėja. Tačiau štai, variantą turime“, – akcentavo ji.
E. Šiškauskienė akcentavo, kad tokie darbuotojų mainai nebūtų nuolatiniai – tik tam laikotarpiui, kol restoranai dirbti negali, o taip pat – ir išlaikyti savo personalo, kuris, pasak jos, šiuo metu masiškai varsto Užimtumo tarnybos duris.
„Mes norime išlaikyti savo žmones“, – pabrėžė pašnekovė, neslepianti, kad persiorientuoti ir imtis maisto pristatymo į namus pavyko tik tiems, kurie ir iki karantino teikė tokią paslaugą, likusiems tą padaryti sudėtinga, mat stinga žinių ir resursų.
Išeitis keliems procentams
Su E. Šiškauskienės žodžiais nėra linkęs sutikti Gediminas Balnis, „Amber Food“, valdančios 60 restoranų visoje Lietuvoje, vadovas.
„Buvo nurodyta kaip pavyzdys „Rimi“, „Iki“. Tačiau, pavyzdžiui, „Rimi“ ne itin trūksta darbuotojų. Be to, žmonės turi atitikti reikalavimus, tarkime, dabar elektroninei prekybai jiems reikia žmonių, turinčių vairuotojo pažymėjimus. Yra labai daug niuansų“, – „Delfi“ komentavo jis.
Anot G. Balnio, toks siūlymas keistis darbuotojais gali išgelbėti vos kelis procentus visame sektoriuje dirbančių žmonių, nors iš šalies gali atrodyti, kad čia realus gelbėjimo sprendimas.
„Mes laukiame valstybės sprendimų, ką jie pasiūlys. Be to, kaita natūrali taip pat vyksta, mes negalime uždrausti, jeigu žmonės šiaip nori išeiti iš darbo, pavyzdžiui, dėl to, kad sezonas prasideda kitas. Bet tiesa, žmonės tikrai panikuoja, – akcentavo G. Balnis. – Po tokios žinutės valstybė tuoj ir sakys, kad čia išeitis. Čia – ne išeitis, tik variantas keliems procentams.“
