Už Seimo nario Andriaus Palionio parengtus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir Vartojimo kredito įstatymų projektus balsavo 102 parlamentarai. Pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Įstatymai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio dėl koronaviruso infekcijos įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždaryta dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau šie draudimai nesustabdo prekių judėjimo.
Pagerina apsaugą
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad jų tikslas yra pagerinti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, šiems susidūrus su finansiniais sunkumais.
Šiuo metu NT kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimą, kai nutrūksta jo santuoka, miršta jo sutuoktinis, jis ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba jis pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu.
Kredito davėjas neprivalo atidėjimo taikyti ilgiau nei 3 mėnesius (nors nedraudžiama susitarti ir dėl ilgesnio termino).
Seimas pritarė tam, kad būtų įtraukti atvejai, kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų dėl kitų priežasčių nei darbo netekimas.
„Tai itin aktualu situacijoms, kai asmuo privalo išeiti nemokamų atostogų, dirbti ne pilna apimtimi, negali vykdyti individualios veikos dėl nuo jo nepriklausančių apribojimų (pavyzdžiui, karantinas) ir panašiais atvejais“, – rašoma dokumente.
Diskutavo dėl apibrėžimo
Seimo posėdyje kilo diskusija dėl to, kokios dalies pajamų netekus, būtų galima tikėtis „kredito atostogų“.
Pirminiame A. Palionio variante buvo nurodyta „didžiosios dalies ar visų pajamų“.
Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlė išbraukti „didžiosios“. Tačiau Seimas balsuodamas jo pasiūlymui nepritarė.
Savo ruožtu Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė projekte įvardinti „ne mažiau kaip trečdalio pajamų“. Šį variantą Seimo nariai ir priėmė.
