Turizmo teisės ekspertas Edmundas Rusinas sako, jog prieš porą metų Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo kelionių direktyva, kurioje force majeure (nenugalimos jėgos) sąvoką turizmo sektoriuje pakeitė ypatingų aplinkybių apibrėžimas.
„Force majeure turizmo teisėje nebėra likę, yra tik visiškai naujas ypatingų aplinkybių apibrėžimas. Ypatingos aplinkybės yra ne tas pats, kas force majeure“, – „Verslios Lietuvos“ konferencijoje kalbėjo E. Rusinas.
„Jokiu būdu nebuvo turėta omenyje, kad esant pandemijai, kalbant apie pinigų grąžinimą tai yra ypatingos aplinkybės, kurios suponuoja reikalavimą grąžinti visą pinigų sumą“, – teigė jis.
Pasak jo, direktyvos turinio neaiškumas yra aktuali problema. Jo teigimu, šiuo metu eama skirtingų požiūrių, kaip ji turi būti taikoma.
„Yra matymas, kad yra tiesiogiai taikomos direktyvos nuostatos, kurios įgalina vartotoją reikalauti grąžinti visą sumą. Yra nuomonė, kad tai galima daryti, bet tik esant ypatingoms aplinkybėms, ir šiuo atveju paskelbus pandemiją nėra ypatingos aplinkybės taip, kaip suvokia šis teisės aktas“, – aiškino E. Rusinas.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigė, kad nemažai Europos šalių rado sprendimą, įteikiant keliautojams vaučerius, kuriuos galima panaudoti ateityje.
„Nemažai Europos šalių rado bendrą sprendimą – vaučerių klientams įteikimas, tokiai pačiai sumai, kokiai buvo prisiimtas įsipareigojimas už kelionę, vaučeriais panaudoti jį ateityje. Tai realiai yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojų pinigus“, – sakė Ž. Gavelienė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotoja Neringa Baronienė sako, kad dėl neeilinės situacijos tarnyba atlaidžiau žiūri ir į kelionių organizatorius. Pasak jos, sutarties nutraukimas turėtų būti paskutinė priemonė, naudojama tik tuomet, jei nerandama kompromiso.
„Vartotojas turėtų ieškoti kompromiso. Raginame sutarties nutraukimą naudoti tik kaip galutinę priemonę, kada tikrai objektyviai neįmanoma vartotojui rasti bendrai priimtinų sprendimo būdų“, – sakė N. Baronienė.
Turizmo sektoriuje - labai didelė krizė
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai pažeistų dėl koronaviruso protrūkio. Anot Ž. Gavelienės, negalima išskirti labiausiai pažeidžiamų įmonių, nes nuo koronaviruso nukentės visas sektorius.
„Visas sektorius yra lygiai pažeidžiamas, nėra vienos mažiau ar daugiau pažeidžiamos. Yra klausimas – kiek išgyvens. Ir čia yra labai svarbi valstybės parama“, – sakė ji.
„Visi turizmo sektoriuje kenčia labai didelę krizę. Iš valstybės dar tikimės, kad bus peržiūrėtos turizmo sektoriui taikomos priemones, tikimės ir iš vartotojų supratimo“, – pridūrė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
E. Rusinas pabrėžė, kad kelionių organizatoriai negali susigrąžinti pinigų iš paslaugų tiekėjų, be to, savo lėšomis namo turi pargabenti užsienyje įstrigusius žmones.
„Įvykus šiai pandemijai, kelionių organizatoriai ne tik negali susigrąžinti lėšų, jie turi daryti repatrijavimą ir savo lėšomis parvežti klientus namo anksčiau laiko“, – teigė turizmo teisės ekspertas.
„iLaw“ vadovaujantysis partneris, darbo teisės ekspertas Tomas Bagdanskis sako, kad darbdaviai turi kelias alternatyvas, kaip krizės kontekste elgtis su darbuotojais.
„Kiekvienas verslas sprendžia, ką daryti su darbuotojais. Tų alternatyvų nėra daug – viena jų yra atostogos, nemokamos ar sukauptos mokamos. Kita alternatyva – prastovos, dar kita – darbo sutarčių keitimas, darbo laiko, užmokesčio mažinimas ir kraštutinė priemonė yra atleidimas“, – sakė T. Bagdanskis.
Vyriausybė pirmadienį priėmė ekonomikos skatinimo planą, kuriame numatyta, kad valstybė padengs dalį prastovos išmokų darbuotojams.
Pasak T. Bagdanskio, prastovos yra reali alternatyva darbdaviams.
„Verslas prastovos atveju grubiai turėtų mokėti minimalią mėnesinę algą, kas reiškia 607 eurai. Pagal dabar siūlomą priimti pakeitimą verslas mokėtų 40 proc. nuo MMA, tai vietoj 607, grubiai apie 240 eurų, o kitą dalį dengtų valstybė“ – sakė jis.
„Vadinasi, verslas iš tikrųjų galvoja – man mažina prastovos sąnaudas, galbūt tai yra sprendimas, kaip aš galėčiau išsaugoti darbo vietas“, – pridūrė T. Bagdanskis.