Seime antradienį V. Šapoka teigė, kad buvo atliktas ekonomikos rodiklių vertinimas, kurio metu buvo atsižvelgta į naujausias ES šalių indikacijas. Situacija parodė, kad koronaviruso pasekmės ekonomikai bus neigiamos.
„Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad ES ekonomika 2020 m. susitrauks 1,1 procentu, tokiu atveju jau atsižvelgus į ekonomikos skatinimo priemones, preliminariai numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. susitrauks 1,3 proc.
Kadangi šiuo metu viruso plėtra pasaulyje nėra sutvardyta, o jo pagrindinis židinys šiuo metu yra Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka prognozuojama, kad išorės aplinka gali būti daug prastesnė nei prognozuojama numatytame baziniame scenarijuje, tai darant prielaidą, kad euro zonos BVP smuktų apie 2,5 proc. Lietuvos ekonomika susitrauktų 2,8 proc.
Kiti scenarijai, jei virusas būtų nesuvaldytas ilgesniu laikotarpiu, tai kol kas net ir tarptautinės institucijos nedrįsta pateikti savo pačių pesimistiškiausių vertinimų“, – sakė V. Šapoka.
Taip pat jis tikino, kad visos prognozės priklauso nuo to, kaip seksis visai euro zonai bei Lietuvos eksporto partneriams.
Seimo nariai ministro taip pat klausė, kokie ekonomikos sektoriai gali būti labiausiai veikiami.
„Sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones, o mažesnė vidaus paklausa atitinkamai pasijus paslaugų, tai kelionių, pramogų, apgyvendinimo, grožio ir kituose sektoriuose, taip pat prekyboje.
Gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais. Turime ir paklausos, ir pasiūlos šoką“, – sakė V. Šapoka.
Finansų ministras pasisakė ir apie poveikį skolinimo apimtims bei verslo ir namų ūkių prieinamumą prie kredito išteklių.
„Siekiant sumažinti neigiamą viruso įtaką šalies ekonomikai bei sudaryti galimybes bankams reikšmingai prisidėti prie švelninimo situacijos, tiek ECB, tiek atitinkamai LB taikys priemones.
Bankams bus nustatyti kapitalo ir likvidumo reikalavimai, atlaisvinti papildomi rezervai. Banko skolinimo apimtį verslui ir namų ūkiams galėtų padidinti 2,5 mlrd. Eur., bet tai, žinoma, yra teorinis potencialas ir viskas priklausys nuo bankų elgesio“, – sakė jis.
Taip pat buvo klausta, ar yra svarstoma plėsti likvidumo suteikimo priemones verslams, kuriems dėl ekonominio neapibrėžtumo gali tapti neįmanoma užsitikrinti apyvartinių lėšų ar investicijų finansavimą iš finansų įstaigų.
„Finansų ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija įvertino visas galimybes, derina ES fondų lėšomis finansuojamas dotacijų priemones apyvartinėms įmonių lėšoms finansuoti schemą, skirtą mažiausioms ir labiausiai nukentėjusioms įmonėms.
Taip pat plečiamos galimybės mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. sumokėtų palūkanų“, – teigė ministras.
Seimo narys Gintaras Vaičekauskas taip pat klausė, kaip Vyriausybė yra pasiryžusi reaguoti, jei kiltų būtinųjų prekių kainos.
„Galime svarstyti įvairias priemones, jeigu situacija pasidarytų visiškai nekontroliuojama, kai kuriuose segmentuose neatmetu ir kainų reguliavimo“, – atsakė jis.
Apie tai pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Tokios teisinės galimybės yra apsvarstytos, aišku, tai yra tam tikros problemos su Europos teise, bet mūsų teisingumo ministerija variantus turi ir mes stebime situaciją. Ryt turėsiu susitikimą su mūsų didžiaisiais prekybos centrais ir asociacija, jeigu matysime, kad tokių intervencinių priemonių yra, tikrai darysime tai, kas Vyriausybės galioje. Esant reikalui net ir tokios galimybės svarstytinos. Kol kas matoma, kad bandoma naudotis tuo, bet, matyt, savaitė ar 10 dienų parodys, ar tie pokyčiai susiję tik su momentinės paklausos iškilimu, ar jie tai bandys užtvirtinti tai ilgesniam laikotarpiui“, – kalbėjo S. Skvernelis.
