Visuomenei aktyviai domintis su koronaviruso pandemija susijusiomis žiniomis, patariama pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais ir itin apdairiai elgtis sulaukus netikėtų asmeninių skambučių bei pranešimų.

„Šiuo metu svarbiausia išvengti nekontroliuojamo ligos plitimo ir užtikrinti žmonių saugumą. Informacinis saugumas – taip pat labai svarbus. Rekomenduojame visiems būti itin budriems ir apdairiai vertinti visą gaunamą informaciją bei nedaryti jokių skubotų sprendimų, susijusių su finansais“, – akcentavo Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

LBA primena galimus sukčiavimo scenarijus:

1. Duomenų vagystės. Vadinamasis „fišingas“, arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti konfidencialius duomenis – vienas iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimų. Pasitelkę elektroninį paštą, SMS žinutes, skambučius telefonu, sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais – pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnais ar bankininkais, – ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Šiuo metu tam gali būti pasitelkiamos su ligos prevencija susijusios temos: pavyzdžiui, prašoma perskaityti prie žinučių prisegtą neva gyvybiškai svarbią informaciją apie koronavirusą arba spausti pridėtą interneto nuorodą. Šitaip gresia galimybė parsisiųsti kenkėjiškų programų.

Patarimas: Labai apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą. Pasitikėkite tik oficialiais informacijos šaltiniais koronaviruso tema – Lietuvoje tai yra Sveikatos apsaugos ministerija, reguliariai atnaujinanti specialią skiltį interneto svetainėje. Nepamirškite pagrindinės rekomendacijos – niekam ir niekada neatskleisti savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų.

2. Investicinis sukčiavimas. Nelauktų skambučių iš dažniausiai rusų kalba „investavimo ekspertais“ prisistatančių nepažįstamųjų yra sulaukęs ne vienas. Įžūliai bendraujantys pašnekovai dažniausiai pasiūlo „investuoti“ į auksą ar naftą, mini tam esą išskirtinai palankią ekonominę situaciją ir pan. Koronaviruso pandemija gali būti minima kaip vienas iš tokių veiksnių.

Patarimas: Geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo savo paslaugų skambinėdami nepažįstamiems asmenims. Tad tokius skambučius geriausia iškart atmesti. Jeigu vis dėlto tęsite pokalbį, nepaisykite pašnekovo spaudimo, kurį tikrai pajusite, nebijokite pasirodyti nemandagūs, nesileiskite įkalbinėjami parsisiųsti kompiuterines programas. Labai svarbu – jeigu kartą jau esate susigundę apgaule, nepamirškite, kad su sukčiavimu gali tekti susidurti ir ateityje.

3. Sukčiavimas siūlant prekes. Prabangių prekės ženklų gaminiai juokingai maža kaina, negirdėtos e-parduotuvės su rėksmingomis reklamomis – tipiniai atvejai. Naujo viruso pandemijos kontekste skelbimų portaluose, netikrose svetainėse, socialiniuose tinkluose bei paskambinus telefonu gali būti siūlomos įsigyti tariamos vakcinos ar vaistai nuo koronaviruso sukeltos infekcijos, apsauginės kaukės ir dezinfekcinės priemonės neįprastai maža kaina bei kt. Atsiskaityti dažniausiai būtų prašoma išankstiniu pavedimu. Tuo metu tikėtis apskritai gauti prekę, juolab – tokią, kokia žadėta, būtų naivu.

Patarimas: Jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Vaistų nuo koronaviruso dar nėra sukurta, dezinfekcinės ir asmens apsaugos priemonės tebėra paklausios ir vargu ar šiuo laikotarpiu bus išparduodamos pusvelčiui. Pasitikrinkite informaciją ir nepasikliaukite įžūlia reklama, ypač – reikalaujančia pasinaudoti pasiūlymu čia ir dabar.

4. Socialinė inžinerija. Sukčiai neretai siekia pasipelnyti manipuliuodami žmogiškomis emocijomis ir jausmais, tarp jų – ir atjauta, noru padėti kitiems. Tad būtina itin apdairiai vertinti visus socialiniuose tinkluose publikuojamus bei asmeniškai siunčiamus ar net gyvai, ateinant į namus, teikiamus raginimus aukoti kilniems tikslams, kurie dabar siejami ir su pagalba nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims, įvairioms tarptautinėms organizacijoms.

Patarimas: prieš apsisprendžiant aukoti labdarai visada verta pasidomėti, kas yra paramos gavėjas, ir prioritetą teikti žinomoms, gerą reputaciją turinčioms organizacijoms. Be to, verta pasitikrinti duomenis oficialiose jų svetainėse – gali būti, kad, publikuodami reklamas, sukčiai tik naudojasi žinomo paramos subjekto vardu.