V. Šapoka sakė, kad situaciją reikia suvaldyti.
„Pagal tai, ką matome šiuo metu, tų instrumentų pakanka. Yra sukaupta rezervų keliuose fonduose, kuriuos galima naudoti, yra mechanizmas iš skolintų lėšų padengti tai, kas tiesiogiai susiję su ekstremalios situacijos valdymu.
Bet neatmetu, kad reikės grįžti po kurio laiko peržiūrėti biudžetą“, – Seimo posėdyje sakė jis.
Siūloma iki 5,4 mlrd. eurų padidinti valstybės skolinimosi limitą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomi keturi tikslai:
„1) pasirengti COVID-19 keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai mažinimui;
2) padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 267,8 mln. eurų iki 768 mln. eurų. Tokiu būdu garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo;
3) nustatyti naują valstybės garantijų limitą dėl paskolų, naudojamų ekstremalių situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 mln. eurų. Atitinkamu tikslu papildomos Valstybės skolos įstatymo nuostatos.
4) padidinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų. Tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, Vyriausybei bus suteikta teisė pasiskolinti didesnes sumas, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą“.
Paaiškinama, kad garantijų limitų ir Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito padidinimą sąlygoja COVID-19 keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai. Todėl buvo atliktas valstybės biudžeto pajamų surinkimo modeliavimas remiantis 2008–2009 metų krizės laikotarpio duomenimis: pajamų, valdžios sektoriaus balanso, BVP dinamika.
„Valdžios sektoriaus pajamų kritimo vertinimo principas – 2019 metų faktinės (socialinio draudimo fondų paskutiniai žinomi numatomo pajamų vykdymo duomenys) pajamos mažinamos 20 proc. (pajamų sumažėjimas 2009 metais lyginant su 2008 metais).
Sumažintos pajamos atitinkamai lyginamos su tomis pajamomis, kurios planuotos 2020 metų biudžetuose. Šių sumų skirtumas 4,2 mlrd. eurų laikomas kaip galimas skolintų lėšų poreikis dėl modeliuojamo galimo pajamų, surenkamų į valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, sumažėjimo. Vertinant pajamų sumažėjimą, laikoma, kad valdžios sektoriaus išlaidų lygis yra toks, koks patvirtintas 2020 metų biudžetais ir laikant, kad Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma nesikeičia.
2009 metais dėl ekonomikos smukimo ir dėl to negautų pajamų į biudžetus, susidarė 9,1 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, kurį reikėjo finansuoti skolintomis lėšomis. 2010, 2011 metais susidarė atitinkamai, 6,9 proc. BVP ir 8,9 proc. BVP deficitas. 2009 metais skolinimasis buvo vykdomas kartu su valdžios sektoriaus išlaidų konsolidacija.
Tai reiškia, kad 2009 metais nebuvo vykdoma anticiklinė ekspansinė fiskalinė politika, kad būtų skatinama ekonomika. Ekonomikai išgyvenant sunkų laiką, svarbu palaikyti ar net didinti išlaidų lygį, siekiant anticikliškumo – darbo vietų išlaikymo, investicijų palaikymo ir tuo pačiu – siekti ekonomikos potencialo kritimo stabdymo. Tai reiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis ir esant didelei rizikai dėl ekonomikos smukimo, svarbu siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2020 metams planuotą išlaidų lygį ir, rizikoms pasitvirtinus, jį didinti“, – rašoma dokumente.
Už šių pasiūlymų priėmimą balsavo 105 Seimo nariai, pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Leistų stabilizuotis
V. Šapoka taip pat pristatė pasiūlymą panaikinti apribojimą atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir nustatyti, kad ji gali būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.
„Tai leistų padidinti laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, palengvintų kitų jų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir suteiktų galimybę šią mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau“, – rašoma dokumente.
Už šio pasiūlymo priėmimą balsavo 103 Seimo narių, visi „už“. Visi projektai įsigalios iškart, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
