Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad tai kelia finansinio stabilumo klausimų, tačiau jie bus sprendžiami ateityje.
„Čia kaip ligoninėje, turi ligonius su galimais simptomais ir pradedi juos gydyti. Be jokios abejonės, finansinio stabilumo klausimų gali iškilti. Bet tai bus ateities klausimai, su kuriais dorosimės“, – pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė jis.
Mažins reikalavimus
Vyriausybės plane Lietuvos bankui rekomenduojama imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų.
Įvardintos trys priemonės: kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų mažinimas, likvidumo rezervų sumažinimas ir kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.
Kaip nurodoma centrinio banko pranešime, jis kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) jau pradėjo įgyvendinti papildomas ūkio skatinimo priemones, palengvinančias bankų galimybes kredituoti ekonomiką.
„Siekdamas paskatinti kreditavimą verslui ir gyventojams, Lietuvos bankas lanksčiau vertins kai kuriuos bankams taikomus kapitalo ir likvidumo reikalavimus, o kilus būtinybei atlaisvins papildomus kapitalo rezervus (pavyzdžiui, anticiklinį kapitalo rezervą). Tai leistų bankams papildomai suteikti verslui ir gyventojams apie 2 mlrd. eurų paskolų.
V. Vasiliauskas pabrėžia, jog bankai šiuo metu turi sukaupę pakankamus rezervus, kad galėtų veikti stabiliai. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad bankai yra pasirengę atremti ir itin sudėtingus ekonomikos iššūkius. Net ir tuo atveju, jei nuosmukis būtų panašaus lygio, koks buvo patirtas 2009 metais krizės metu, bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis tebesiektų apie 12 proc. ir vis dar gerokai viršytų minimalius normatyvus“, – rašoma pranešime.
Ten pat nurodoma, kad jei kiltų poreikis, Lietuvos bankas kartu su ECB galėtų itin palankiomis sąlygomis teikti bankams pigias likvidumo paskolas už užstatą, kad bankai galėtų toliau palaikyti pakankamą ekonomikos kreditavimą.
„Lietuvos banko vertinimu, bankai tokiu būdu turėtų galimybę pasiskolinti daugiau nei 1 mlrd. eurų, juos galėtų suteikti paskolomis verslui ir gyventojams.
Lietuvos bankas kartu su ECB papildomai į Lietuvos ekonomiką įlies pinigų, padidindamas antrinėje rinkoje superkamų vyriausybės vertybinių popierių apimtį. Lietuvos bankas ragina kredito davėjus individualiai tartis su fiziniais asmenimis ir įmonėmis, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, atidedant jų kredito įmokų mokėjimus ar pertvarkant paskolos mokėjimų grafiką.
Tokiais atvejais palūkanų normos neturėtų būti didinamos. Lietuvos bankas taip pat atidės planuotus inspektavimus, lanksčiau vertins atskaitomybės terminus ir kitomis priemonėmis mažins reguliacinę naštą finansų įstaigoms šiuo įtemptu laikotarpiu“, – nurodo Lietuvos banko atstovai.
Įspėja apie recesiją
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, šiais metais dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika susitrauks mažiausiai –1,2 proc.
Kaip patikslino V. Vasiliauskas, tokia prognozė paskaičiuota be Vyriausybės pirmadienį pristatytų priemonių.
2019 metų gruodį Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas 2020 metais augs 2,5 proc.
Prognozuota infliacija – 2,3 proc., darbo užmokestis – 6,7 proc., nedarbo lygis – 6,2 proc.
