„Mes su pirmadienio planu esame tikrai operatyvūs, nes matau, ateina ir iš Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, latviai, estai ruošia. Tai iš esmės, net ir su mūsų mastais, kas yra pasiūlyta, tai yra pakankamai didelės sumos – tie 2,5 mlrd. eurų yra, grubiai sakant, beveik 5 proc. BVP, tai impulsas yra nemažas“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, Lietuva kartu teisingai susidėliojo krizės švelninimo prioritetines sritis.

„Pirmas dalykas, ką padarė valstybė tikrai gerai, kad neturi būti jokių atleidimų. Turi būti pirma priemonė, kad tiesiog yra prastovos ir kad tuos mėnesį-du valdžia prisidėtų. Antras dalykas užtikrinti, kad pinigų būtų tiek, kiek reikės tiems žmonėms, kurie turės nedarbingumą, čia visos valstybės tą daro. Trečias dalykas, ką visos valstybės daro, (...) – atidėti mokesčių sumokėjimą bent jau du tris mėnesius“, – aiškino ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad priemonių paketas paruoštas labai operatyviai, jų įsigaliojimo terminai taip pat atitinka poreikį. Tai padeda valdyti gyventojų ir verslo lūkesčius, stabdyti neapibrėžtumą ir galimą paniką.

„Priemonės sudėliotos taip, kad atitiktų prioritetines veikimo kryptis: pirmiausia, sveikatos ir civilinės apsaugos funkcijų ir finansinių išteklių užtikrinimas. Antra, kaip ir brandžiose ekonomikose, skiriame didelį dėmesį darbo vietų išsaugojimui, o tai užtikrina nenutrūkstamą namų ūkių pajamų srautą, o to tikrai reikia, kad pavyktų suvaldyti nerimą ir užtikrinti racionalius gyventojų sprendimus ir elgesį“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji pabrėžia, jog likvidumo priemonės, kad neįsivyrautų bankrotai, nemokumas, nepasitikėjimas, neskolinimas – yra būtinos, nes ekonominė izoliacija – itin palanki terpė nepasitikėjimo versle užkratui plisti.

„Gerai, kad šios 2009 metų klaidos nekartosime, šis priemonių paketas rodo, kad nėra problemos neigimo, stengiamasi užbėgti įvairiems scenarijams už akių su siūlomomis priemonėmis, o tai labai svarbu“, – teigia ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar būtina vertinti ir ilgesnės ekonominės izoliacijos tąsos scenarijų, kuriame vertėtų lygiagrečiai peržiūrėti ir šių metų biudžetą, atitinkamai įvertinant tiek pajamų susitraukimo mastą, tiek perdėliojant išlaidų prioritetus.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Vyriausybės priimtame ekonomikos skatinimo plane galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

„Iš teigiamų aspektų pirmiausia reikėtų akcentuoti greitą valdžios reakciją į susidariusią situaciją ir greitai paruoštą priemonių, kurios padės kovoti su viruso įtaka ekonomikai, sąrašą. Antras teigiamas skatinimo plano aspektas – numatytos greitesnės viešųjų pirkimų procedūros, kas iš tikro valstybei gali leisti greičiau įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir kitas būtinas prekes“, – paskelbtame komentare teigia A. Izgorodinas.

Pasak jo, trečias pozityvus aspektas – plane yra numatytas verslo mokestinių įmokų atidėjimas ir jų išdėstymas, mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, mokesčių mokėtų atleidimas nuo baudų ir delspinigių.

„Iš kitos pusės, kiek silpniau atrodo ekonomikos skatinimo dalis – ypač tas faktas, kad plane nėra kalbama apie alternatyvaus finansavimo rinką. Pavyzdžiui, plane numatyti veiksmai bankų skolinimo potencialui didinti gali nesuveikti. Numatoma bankų skolinimo potencialą padidinti 2 mlrd. eurų mažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus“, – teigia ekspertas.

Anot jo, Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu gerai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir turi daug laisvo kapitalo – problema yra ne bankų kapitalo trūkumas, bet „rizikos apetito trūkumas“.

„Bankai sunkmečio metu ir toliau fokusuosis į darbą su stambiu verslu, kuris ekonominius sunkumus atlaikys lengviau nei smulkus ir vidutinis verslas. Tačiau nepaisant atlaisvintų kapitalo reikalavimų, Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bankų kreditai ir toliau bus sunkiai prieinami“, – teigia A. Izgorodinas.

SEB ekonomistas T. Povilauskas pastebi, kad planas veikiausiai dar keisis, o ir pačios jame nurodytos sumos yra apytikslės.

„Daugelio žmonių yra skirtinga situacija, verslai irgi yra šiek tiek skirtingi, natūralu, kad pasimetimo ir interpretavimų jo bus labai daug artimiausiomis dienomis, tai šito išvengti nepavyks. Dažnai „velnias slypi detalėse“ (...) Kiek pasikeitė viskas per savaitę, pasižiūrėkite, tai manau, kad šitas planas jis gali po dviejų savaičių vėl būti kažkoks kitoks“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, dabartinis planas natūraliai skirtas spręsti būtent trumpojo laikotarpio problemą, turint omenyje, kad likusiais pavasario mėnesiais numatomas ekonomikos smukimas. Kita vertus, svarbu, kaip valstybei pavyks rasti lėšų planui įgyvendinti.

„Dabartinis klausimas yra spręsti einamąją problemą, tai yra kovo pabaigos, balandžio-gegužės, kur tikrai jau aišku, kad turime didelį smukimą tais dviem mėnesiais. (...) Kitas klausimas, kaip valstybė greitai suras lėšų, nes jeigu mūsų konsoliduotas biudžetas yra beveik 14 mlrd. eurų, tai vienas mėnuo yra 1 mlrd. eurų pajamų. Tai žinote, klausimas, jeigu vien pajamos kris keliais šimtais milijonų, plius dar skatinimas, tai čia skolinimasis turi būti labai greitas“, – sako T. Povilauskas.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuvos fiskalinė pozicija dėkinga, šalies įsiskolinimas – vienas mažiausių ES, tad „šio išbandymo paveldas – didesnis, nei dabar, skolos lygis – neturėtų būti problema“.

„Ypač, jei spėtume pasiskolinti tokiomis palankiomis aplinkybėmis, kurios yra dabar. O greita reakcija siekiant išlaikyti įmonių likvidumą ir išvengti bankrotų bangos padėtų išvengti 2009 metų krizės skausmingo scenarijaus, kurio pasekmes (išaugusį nedarbą, įšaldytus atlyginimus, emigracijos bangą ir t.t.) Lietuvoje jautėme ilgą laiką“, – teigia LLRI ekspertė.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonominėms priemonėms padėti sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams dėl naujojo koronaviruso sukeltos krizės.