Aplinkos ministerija teigia, jog tai padės kontroliuoti, ar įmonės turi sutikimus vykdomai veiklai bei užtikrins visuomenės poreikį gauti skaidrias ir kokybiškas elektronines paslaugas, susijusias su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu.
Kritikai sako, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai neigiamai paveiks dešimtmečius veikiančias pramonės įmones, nes jei nepavyks gauti žemės sklypo, patenkančio į SAZ ribas, savininko sutikimo – tuomet smarkiai išaugs kaštai siekiant sumažinti taršą arba nuo 2025 metų teks užsidaryti.
Visos sanitarinės apsaugos zonos – NT registre
Sanitarinės apsaugos zonos tikslas – apsauga nuo taršios veiklos. Nustatant šias zonas visada buvo reikalingi žemės sklypų, patenkančių į SAZ teritoriją, savininkų sutikimai, bet nebuvo kontroliuojama, ar įmonės juos gavo, teigia ministerija.
Praėjusių metų vasarą Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo šiemet. Jose numatyta, kad visi taršūs verslai gali vykdyti savo veiklą, jei NT registrui pateiks informaciją apie teritorijoms nustatytas apsaugos zonas. Įstatyme numatyta, kad to nepadarius iki 2023-ųjų, nuo 2025 metų būtų skiriamos baudos nuo 250 iki 850 eurų.
„Svarbu ne tiek tai, ar pateikta informacija (...), bet ar tarši veikla vykdoma su į SAZ patenkančios žemės savininkų žinia, nes SAZ taikomi jų veiklos apribojimai“, – komentare BNS teigė Aplinkos ministerija.
Advokatų kontoros „Walless“ advokatas Evaldas Klimas sako, kad naujas reguliavimas reiškia, jog įmonėms, neįregistravusioms SAZ, teks užsidaryti.
„Tai yra tiesioginis įstatymo pažeidimas ir viskas. Tai reiškia, kad ūkinės veiklos nebegalima vykdyti. Yra Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame numatytas baudų rašymas, jei vykdai veiklą – tai reiškia, kad turi nutraukti veiklą, arba kiekvieną dieną ateis ir tave baus“, – BNS sakė E. Klimas.
Tačiau ministerija kartoja, kad įstatyme numatytos piniginės baudos, o ne veiklos stabdymas.
Šalia gamyklų esančių sklypų savininkai gali bandyti pasipinigauti
Visos seniau pastatytos gamyklos turi nustatytas sanitarines apsaugos zonas, tačiau ne visais atvejais jos yra įregistruotos. Jeigu žemės sklypo savininkas neduos sutikimo dėl SAZ registracijos, pagal dabartines nuostatas, niekas negali priversti jo tai padaryti.
Advokatas E. Klimas sako, kad tikėtina, jog pasitaikys atvejų, kai šalia gamyklų esančių sklypų savininkai bandys pasipinigauti.
„Privatininkams tai yra galvos skausmas, nes senesnės gamyklos nuo seno veikia, galva niekam neskauda, o dabar kai šitas atsirado, ir 2025 metais gudrus kaimynas sakys, tavo SAZ užeina ant mano ribos, aš sutikimo neduodu. (...) Žmogus yra laisvas duot arba neduot tą sutikimą. Aišku, bus tokių atvejų kai žmogus, kaimynai bandys pasipinigauti – sakys, milijonas, arba uždarinėk gamyklą“, – sakė E. Klimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija sako, kad gali ypač išaugti įmonių kaštai, siekiant sumažinti taršą, kad ji nepatektų į kaimyno sklypą.
„Tokiu atveju galimas sprendimo variantas – taršos mažinimas iki tokio lygio, kad neduodančio sutikimo dėl SAZ registracijos savininko žemės sklypas nepatektų į SAZ ribas. Tuomet svarbiu tampa lėšų klausimas, jeigu tai pernelyg brangu ar yra kažkoks sudėtingas technologinis atvejis ir SAZ liktų neįregistruota – įmonė nuo 2025 metų būtų priversta nutraukti savo ūkinę veiklą“, – BNS sakė konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė.
Pasak jos, pati sutikimo derinimo procedūra yra biurokratinė ir ilgai trunkanti – įprastai ji trunka 3-4 mėnesius. Be to, vis dažniau gamybos įmonių nesutarimai su visuomene kyla dėl chaotiško ir nesistemingo teritorijų planavimo.
„Yra dešimtmečiais veikiančių įmonių, kurioms pradėjus veiklą, gyvenamųjų žemės sklypų šalia ir nebuvo, nekalbant apie pasitaikančius ir piktybinius atvejus, kuomet sklypai tyčia superkami, tikintis įvairių kompensacijų“, – sakė A. Rinkevičiūtė.
E. Klimo teigimu, įmonės turėtų suskubti pasitikrinti, ar jų SAZ patenka į svetimus sklypus ir tuomet gauti sutikimus arba bandyti sumažinti taršą.