Palankiausias amžiaus nuo 26 iki 35 metų
„Swedbank“ karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman daugiau papasakojo apie atliktą apklausą.
„Mes darėme gyventojų apklausą, klausėme žmonių dviejų dalykų – koks yra palankiausias amžius įsidarbinti ir koks nepalankiausias. Kaip palankiausią amžių nurodė nuo 26 iki 35 metų, įdomu tai, kad šį atsakymą pateikė visų amžiaus grupių atstovai. Taigi šie žmonės galvoja, kad tai – aukso amžius. Priežastys aiškios – yra darbo patirties, bet žmogus dar jaunas, veržlus, moka dirbti su technologijomis“, – tikino ji.
„Mes tiesiog norėjome patikrinti stereotipus ir būtent todėl klausėme tokių klausimų. Didžioji visuomenės dalis, net 63 proc., patvirtino, kad būtent tai yra aukso amžius. Įdomu, kad 70 proc. vadovų taip galvojo, – tai yra žmonės, kurie iš esmės daro sprendimus, rinkdamiesi darbuotojus. Tuomet paklausėme, kada prasideda tas amžius, kai jau nebėra taip lengva įsidarbinti, atsakymas mus iš tiesų nustebino. Buvo nurodytas nuo 40 iki penkiasdešimt kelerių metų amžius“, – pridūrė ji.
Moterys labiau susiduria su diskriminacija
„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė tikino, kad darbo paieškos priklauso nuo kelių svarbių dalykų.
„Mes dažnai klausiame žmonių, kurie ieško darbo, kaip jie vertina savo galimybes jį rasti, apskritai kaip vertina įsidarbinimo galimybes. Priėjome tokią išvadą, kad žmonės, kuriems yra maždaug 35 metai, savo galimybes pradeda vertinti kaip sudėtingesnes. O jau nuo 45 metų vertina kaip visiškai sudėtingas ar teigia, kad beveik neįmanoma susirasti darbo. Taigi žmonės, kurie šiuo metu ieško darbo, būtent ir patvirtino apklausos rezultatus. Pavyzdžiui, jauno žmogaus darbo paieška dažniausiai užtrunka apie mėnesį, o vyresnio žmogaus, ypač gyvenančio regione, gali užtrukti net iki pusės metų. Tai dvigubai ilgesnis periodas, per kurį gali susirasti darbą.
Žinoma, darbo paieškų trukmė priklauso nuo kelių dalykų. Pavyzdžiui, nuo lyties. Moterys labiau susiduria su diskriminacija, ypač jeigu turi vaikų, o šie gali daugiau sirgti, tada moteriai gali tekti imti biuletenį ir pan. Taip pat priklauso nuo regiono, kiek darbo vietų yra tame krašte, kokioje srityje ieško darbo. Jeigu, pavyzdžiui, jaunas žmogus ieško darbo informacinių technologijų srityje, turi aukštąjį išsilavinimą, tai jo galimybės įsidarbinti didesnės nei to žmogaus, kuris ieško darbo kultūros sferoje, kur tokio darbo pasiūlymų tiesiog nėra daug“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.
Mokytis reikia visiems
Pasiteiravus, kas turi prisitaikyti, Lina Žemaitytė-Kirkman tikino, kad abi pusės.
„Aš manau, kad abi pusės yra svarbios, todėl ir vienai, ir kitai reiktų prisitaikyti. Kai mes klausiame žmonių, kokie dalykai trukdo įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms, dauguma atsakė, kad tai – tiesiog neigiamas požiūris. Mažesnė dalis atsakė, kad pasenusios profesinės žinios, dar kita dalis paminėjo, kad vyresni žmonės gali turėti mažesnę motyvaciją mokytis naujų dalykų, taigi su kiekvienu iš šių argumentų galima dirbti.
Nesvarbu, kiek tau yra metų, šiuo metu visi žmonės privalo mokytis, nes aplinka tiesiog per greitai keičiasi. Čia viską lemia noras mokytis. Jeigu vyresnis žmogus bus nieko prieš mokytis papildomai ir kad jį mokys jaunesnis kolega, manau, su susikalbėjimu viskas bus gerai“, – kalbėjo ji.
„CV Online“ rinkodaros vadovė pabrėžė, kad natūralu, jog jaunimas gana dažnai keičia darbus.
„Labai natūralu, kad jaunimas dažnai keičia darbus, nes jauni žmonės dažniausiai dar nebūna labai nusistovėję. Jaunuoliai vis dar ieško savęs, kur galėtų save realizuoti. Tačiau atsiranda klaustukas, jeigu tas jaunas žmogus darbą keičia kas savaitę arba kas mėnesį, – šiuo atveju gali būti kažkiek problemų. O vyresni žmonės turi didesnę atsakomybę, darbo etiką. Tos kartos skiriasi, bet laimi įmonės, kurios turi įvairovę, – amžiaus, lyties. Kuo ta įvairovė didesnė, tuo labiau įmonė turtėja, nes skirtingos patirtys turtina įmones.“
