Kaip po posėdžio sakė premjeras, dėl koreguojamo ugdymo proceso tėvams turės būti sudarytos galimybės dirbti nuotoliniu būdu – tai galioja tiek žmonėms, dirbantiems viešose, tiek privačiose įstaigose.

„Tėvai, kurie susidurs su tokiu iššūkiu, nes reikės pasirūpinti mažamečiais vaikais, jiems bus sudarytos galimybės – tiek iš biudžetinių įstaigų, tiek, tikiuosi, iš privataus verslo, dirbti nuotoliniu būdu ar ieškoti kitų darbo būdų. Jei to nebus galima padaryti, nuo pirmadienio kovo 16 dienos bus galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą. Nereikia skubėti kreiptis pirmadienį, tai bus galima padaryti ir atgaline data“, – žurnalistams sakė premjeras.

Premjeras taip pat perdavė, kad bus kreipiamasi į Seimą dėl 4 teisės aktų pakeitimo skubos tvarka.

„Kad būtų galima taikyti dalinį darbą ir gauti apmokėjimą ne kaip už nedarbingumą ligos atveju, bet kaip dalinio darbo atveju. Jei bus šis pakeitimas priimtas, teisinė forma prižiūrėti vaikus bus kitokia“, – komentavo premjeras.

Saulius Skvernelis

S. Skvernelis taip pat patikino, kad ministerijoms yra pavesta užduotis iki trečiadienio parengti finansinės pagalbos verslui planą.

„Kitam trečiadieniui yra nurodymas Finansų ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti planą, jeigu kada nors reikėtų ateityje taikyti ekonomikos skatinimo priemones mūsų verslui, ekonomikai – kaip amortizuoti galimus sunkumus toms verslo šakoms, įmonėms, kurios patiria didžiausią, tiesioginį poveikį nuo šio viruso atsiradimo“, – patikino S. Skvernelis.

Ministro pirmininko teigimu, įmonių, patiriančių sunkumus, situacijos bus vertinamos individualiai.
„Įmonės, kurios susiduria su sunkumais, individualiai bus įvertintos. Kalbant apie mokestinių ir kitų prievolių valstybei mokėjimą, bus taikomas individualus susitarimas – grafikas, atidėjimas. Valstybė supranta dėl sunkios situacijos susidariusias įmonių padėtis, ir tikrai darysime viską, kad jų našta būtų palengvinta“, – pridūrė premjeras.

Advokatės patarimai: galimi scenarijai darbe

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė Jovita Valatkaitė su Delfi pasidalino, kokių priemonių darbdaviai galėtų imtis tokiu laikotarpiu.

„Pirma logiška išeitis – prastovos įmonėje (ar jos dalyje) skelbimas. Darbo kodekse įtvirtinta galimybė skelbti prastovą tuo atveju, jei darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju, dėl koronaviruso sumažėjęs užsakymų kiekis, sumažėjusios gamybos apimtys būtų pakankamos priežastys paskelbti prastovą.

Prastova gali būti skelbiama neterminuotam laikotarpiui ar konkrečiam terminui. Sprendimas dėl prastovos yra vienašalis, t.y. darbdavys priima sprendimą dėl jos paskelbimo, o darbuotojo sutikimas nėra reikalingas (svarbu darbuotojus informuoti apie priimtą sprendimą). Prastovos laikotarpiu darbuotojams turi būti mokamas darbo užmokestis, tačiau jis ženkliai mažesnis – pirmą prastovos dieną mokamas vidutinis darbo užmokestis, antrą ir trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo ketvirtos dienos – 40 proc. darbuotojo darbo užmokesčio.

Darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis aukščiau numatyta tvarka.

Kitas įmanomas sprendimas – tartis su darbuotojais dėl kasmetinių atostogų ar nemokamų atostogų suteikimo. Šiuo atveju reikalingas darbuotojų sutikimas, tai reiškia, jog darbdavys negali priversti darbuotojų naudotis kasmetinėmis atostogomis ar išeiti nemokamų atostogų. Tačiau žinant, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. darbuotojų ilgai kauptos atostogos pradės nykti, tokia situacija gali būti puiki proga jas išnaudoti.

Dar viena išeitis – sudaryti su darbuotojais susitarimą, kad jų darbo laiko norma bus sumažinta. Jei darbuotojų darbo sutartyje numatyta, kad jie dirbs 8 valandas per dieną (40 valandų per savaitę) galima sutarti, jog ši darbo laiko norma bus sumažinta, pavyzdžiui darbuotojai dirbs tik kelias dienas per savaitę ar mažiau valandų per dieną. Darbuotojui būtų mokamas proporcingai mažesnis darbo užmokestis” – komentuoja advokatė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (55)