„Yra apsunkintos sąlygos verslui, tačiau, ką ir vakar Italijos premjeras spaudos konferencijoje paminėjo, Italija nėra uždara pasauliui, į ją atvažiuoti ir išvažiuoti iš jos galima“, – BNS sakė Ričardas Šlepavičius.
„Yra sukuriamos sąlygos, kad krovinio transporto priemonės galėtų atvažiuoti ir išvažiuoti. Yra speciali forma, kurią vežėjai turėtų užpildyti ir deklaruoti, jeigu sustabdo policija, parodyti tuos dokumentus. Vienintelis dalykas, kurį galėtume pasakyti daugmaž tiksliai, kad krovininiam transportui sąlygos stengiamasi sudaryti. Kaip tai funkcionuoja iš tikrųjų, mes nežinom“, – pridūrė jis.
Anot R. Šlepavičiaus, ambasada kol kas nėra gavusi jokių įmonių skundų, tačiau jis sutinka, kad neigiamas poveikis verslui yra.
„Teko girdėti, kad vakar buvo keletas mašinų užstrigusių, bet kaip toliau išsivystys, nežinome, tikėkimės, kad išvažiavo. Kaip kiti dalykai, kitos verslo plėtros, sudėtinga atsakyti, nes visos parodos atšauktos Italijoje, turėjo daug mūsų verslo važiuoti į skirtingas parodas, bet viskas yra nukelta. Turizmo sektorius tiek į Lietuvą tiek iš Lietuvos dabar sustojęs visiškai su Italija. Be abejonės, tai atsiliepia negatyviai“, – sakė ambasadorius.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, kad apribojimų vežėjams nėra, įmonės dirba įprastai, tačiau jis pripažįsta, kad darbo apimtys sumažėjo.
„Situacija paprasta, dirbame ir tiek. Mes aptarnaujame pramonę, ji kol kas, skirtingai nei Kinijoje, nestojo, viskas kol kas veikia, tai mūsų poreikis yra. (...) Darbo apimtys sumažėjo, tai yra natūralu, įmonės įvairių skaičių pateikia – yra ir 30 proc. sumažėjimų, o yra įmonių, kurių labai siaura specializacija, tai vos ne iki 90 proc.“, – BNS sakė M. Atroškevičius.
„Jei aktyvumas krenta, paslaugų teikimas, vartojimas, tai natūraliai ir poreikis transporto sektoriaus krenta, tai mūsų paslaugų reiks mažiau. (...) Praėjo per trumpas laikas, kad būtų galima daryti išvadas, bet mažėjimas yra natūralus“, – pridūrė jis.
Pasak M. Atroškevičiaus, vežėjai dažniausiai vyksta į pramonines zonas – gamyklos, sandėliai ar logistikos centrai paprastai yra už miestų, kroviniai kraunami uždarose teritorijose, vairuotojai nakvoja vilkikuose, o ne viešbučiuose, todėl jų kontaktai yra minimalūs.
Statistikos departamento duomenims, Lietuvos eksportas į Italiją pernai siekė 650,963 mln. eurų, o tik lietuviškos kilmės prekių – 533,517 mln. eurų, arba atitinkamai 2,2 proc. ir 3 proc. viso šalies eksporto.
Iš Italijos į Lietuvą pernai importuota prekių už 1,459 mlrd. eurų – tai sudarė 4,6 proc. viso šalies importo.
Iš lietuviškos kilmės prekių į Italiją pernai daugiau eksportuota pieno ir jo produktų, kiaušinių, natūralaus medaus (96,351 mln. eurų), baldų, patalynės, šviestuvų ir apšvietimo įrangos (65,919 mln. eurų), žuvų ir vėžiagyvių (58,432 mln. eurų), medienos ir jos dirbinių, medžio anglių (55,281 mln. eurų).
Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ daugiau nei pusę visos sūrių produkcijos parduoda Italijoje, tačiau su įmonės vadovu Daliumi Trumpa BNS susisiekti nepavyko.
Nuo antradienio visoje Italijoje ribojamos visos kelionės ir draudžiami visi vieši susibūrimai, vyriausybei pritarus griežtoms karantino priemonėms naujojo koronaviruso plitimui stabdyti.
Beprecedentės priemonės, galiosiančios iki balandžio 3 dienos, pagal vėlai pirmadienį pasirašytą įsaką taikomos visoje daugiau kaip 60 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Italija yra labiausiai nuo praėjusių metų pabaigoje Kinijoje atsiradusio koronaviruso nukentėjusi šalis Europoje. Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius Italijoje sparčiai augo ir dabar yra didesnis nei 9 tūkstančiai, o mirties atvejų skaičius šiuo metu yra 463.