Naftos kainos – vykusio konflikto pasekmė
Įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ pasakojo, kad per naktį naftos kainos nukrito iki 30 dolerių už barelį, o tai yra vienas didžiausių naftos kainos nuosmukių nuo pasaulio finansų krizės pradžios.
Vos per naktį nutikusiam chaosui, kaip tikino, yra keletas priežasčių, tačiau, anot jo, jei gyventojai mano, kad čia ir vėl kaltas koronavirusas, jie smarkiai klysta, mat esminė priežastis – visiškai kita.
„Žinoma, negalima sakyti, kad koronavirusas visiškai neturėjo įtakos naftos kainų kitimui. Praėjusią savaitę išėjo pirmoji Kinijos statistika, šalies gamybos lūkesčiai, eksportas.
Galima matyti, kad eksportas sausio mėnesį nukrito dviženkliu dydžiu, o Kinijos gamybininkų nuotaikos yra labai žemos, indeksas siekia vos 30 punktų, o ta riba, kuri skiria augimą nuo nuosmukio, yra 50 punktų“, – komentavo jis.
Visgi esminė priežastis, kuri taip stipriai paveikė naftos kainas, – OPEC ir Rusijos nesusitarimas dėl tolimesnės naftos gavybos politikos.
„OPEC ir Saudo Arabija nori mažinti naftos gavybos apimtis, kad apsisaugotų nuo koronaviruso poveikio, nes kuo mažesnė pasiūla, tuo tada mažiau kris ir naftos kaina.
Kadangi Rusija nesutiko su siūlytu naftos gavybos mažinimu ir pradėjo prekybos kainų karą, tai Saudo Arabija irgi pakeitė savo politiką ir irgi leido savo gamintojams smarkiai padidinti naftos gavybą, o tai reiškia, kad jei žiūrėtume iš šios savaitės perspektyvos, tikrai neatmesiu varianto, jog naftos kaina dar labiau mažės“, – prognozavo analitikas.
Jo manymu, naftos kaina galimai kris iki 25 dol. už barelį.
Pigs degalai, gali turėti įtakos maisto kainoms
A. Izgorodinas taip pat teigė, kad kadangi galima stebėti didelį naftos kainų nuosmukį, Lietuvoje turėtų mažėti ir degalų kaina.
„Tik čia yra svarbūs du dalykai: akcizų padidinimas, nes degalų kaina Lietuvoje tikrai nesumažės tiek, kiek nukrito naftos kaina, o antras dalykas, reikia žiūrėti, kiek degalus parduodančios įmonės turi savo senų brangesnių atsargų.
Manau, kad per savaitę ar dvi tos atsargos turėtų mažėti ir tada gal matysime didesnį degalų kainos nuosmukį“, – svarstė jis.
Ekonomistas taip pat sakė, kad kadangi Lietuvos gyventojai degalams skiria pakankamai didelę (6,5 proc.) visų savo išlaidų dalį, tai reiškia, kad lietuviai yra vieni jautriausių naftos kainų augimui ir nuosmukiui visoje Europos Sąjungoje. Visgi kaina šiuo metu krinta, tai mūsų šaliai, kaip tikino, turės teigiamų pasekmių.
„Tai leis žmonėms kiek labiau „atlaisvinti“ išlaidas kitoms reikmėms. Kadangi kaina krenta, tai reiškia, kad lietuviai mažiau savo pinigų skirs degalams“, – aiškino jis.
Ekonomistas sakė, kad jeigu tokia situacija dėl naftos kainų laikysis ir toliau, tai gali paveikti ir maisto prekių kainas.
„Transportas yra kitų prekių dedamoji, tai gali kiek mažėti maisto kainos. Mažėjimas nebūtų labai didelis, tačiau gyventojų perkamoji galia kiek išaugtų“, – sakė analitikas.
Sureagavo ir akcijų biržos
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito taip reikšmingai, kad tokio didelio pokyčio nebuvę apie 30 metų.
„Kas vyksta, tai yra konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Rusijos dėl naftos gavybos apimčių. Tai duoda skirtingus efektus.
Reikia suprasti, kad naftos gavyba yra tiesiogiai susijusi su akcijų rinkomis, nes didelė dalis kompanijų, kurios išgauna naftą, yra kotiruojamos biržoje ir jų kainos reikšmingai krito, kas bendrai tempia visus indeksus žemyn.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad eksportuojančios šalys Saudo Arabija, Kataras, Rusija, Norvegija ir kt. turi didžiausius rezervus arba fondus, per daugybę metų yra sukaupusios perteklinių lėšų iš naftos prekybos.
Naftos kainos kritimas tokias šalis veikia labai neigiamai, nes veikia dvejopai. Pirmas dalykas, atkerta pajamas nuo biudžeto, o, antras dalykas, tai stipriai veikia ir šalių valiutas“, – sakė jis ir prognozavo, kad tai, kokius svyravimus akcijų biržose galime stebėti šiandien, yra trumpalaikis šokas, tačiau, iš kitos pusės, reikia suprasti, kad naftos kainos kritimas yra didžiulis dopingas visai pasaulio rinkai.
„Taip pat tai skatina augimą tokių ekonomikų, kaip Japonijos, Indijos, kurios neturi didelių naftos šaltinių. Bėgant laikui toks procesas gali paskatinti ekonominį augimą“, – teigė M. Dubnikovas.
O štai A. Izgorodinas kritimą akcijų rinkose sakė labiau siejęs su koronavirusu.
„Kiekvieną dieną situacija keičiasi ir kol kas nėra jokių požymių, kad ji gerėtų, nebent tai, kad Kinijoje šiek tiek mažėja užsikrėtimų skaičius, tačiau Italijoje, Pietų Korėjoje, JAV – ten rodikliai blogėja.
Jei anksčiau rinkose vyravo nuotaikos, kad virusas praeis greitai ir turės minimalios įtakos pasaulio ekonomikai, tai dabar, panašu, mes turėsime ilgesnį laikotarpį, kai virusas veiks pasaulio ekonomiką, manau, kad po truputį analitikai prie to pripranta, o tai reiškia, kad virusas turės didesnį poveikį pasaulio ekonomikai, ir tai automatiškai skatina akcijų rinkų korekcijas.
Investuotojai pradėjo labiau bijoti ir rimčiau vertinti koronaviruso grėsmę ekonomikai, atsikratė rizikingesnių sektorių, kurie gali būti jautrūs, tai, pavyzdžiui, gamybos, transporto bei turizmo ar skrydžių bendrovių“, – teigė jis.
Prognozuoja didesnį kritimą
Kaip skelbė BNS, naftos ir dujų turtingų Persijos įlankos šalių akcijų indeksai pirmadienį ritosi žemyn, ir tai lėmė naftos kainų griūtis, kurią išprovokavo kainų karas, prasidėjęs po to, kai pirmaujantys pasaulyje naftos gamintojai nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo.
Pagrindinis Kuveito indeksas BKP nuo sesijos pradžios krito 9,5 proc., ir prekyba buvo laikinai sustabdyta.
Dubajaus DFM nusileido 9 proc., pasiekęs žemiausią per septynerius metus lygį, tačiau valdžia sustabdė prekybą dauguma pirmaujančių akcijų, kai jų kurso nuosmukis pasiekė 10 proc., – didžiausią leistiną ribą.
Pagrindinis Saudo Arabijos biržos „Tadawul“ akcijų indeksas krito 9,2 procento.
Naftos milžinės „Saudi Aramco“ akcijų kursas smuko 10 proc., nusileidęs gerokai žemiau pradinio viešo akcijų platinimo (IPO) kainos.
Pagrindinis Abu Dabio biržos indeksas nusileido 7,7 proc., pasiekęs žemiausią per ketverius metus lygį, o pagrindinis Kataro biržos indeksas smuko 8,2 procento.
Omane ir Bahreine pagrindiniai indeksai sumenko atitinkamai 3,3 ir 3 procentais.
Sekmadienį – pirmąją biržų savaitės prekybos dieną Persijos įlankos regione – bendra regiono akcijų rinkų kapitalizacija sumažėjo dešimtimis milijardų JAV dolerių.
Vien Saudo Arabijos akcijų rinkos kapitalizacija krito 8,3 procento.
Naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip ketvirtadaliu, o nafta šiame regione yra pagrindinis valstybių pajamų šaltinis.
Mirtinam virusui pasaulyje pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, investuotojai kratosi rizikingesnio turto ir renkasi saugias investicijas. Dėl to brangsta auksas ir Japonijos jena, o JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas smunka į rekordiškai žemus lygius.
Saudo Arabija sekmadienį sumažino savo naftos kainas labiausiai per pastaruosius 20 metų, davusi pradžią kainų karui, pranešė „Bloomberg“.
Praėjusios savaitės pabaigoje susitikę pagrindiniai pasaulio naftos gamintojai – vadinamoji OPEC+ grupė – tarėsi dėl papildomo gavybos mažinimo, kuris leistų atlaikyti naujojo koronaviruso poveikį „juodojo aukso“ paklausai, tačiau Maskva atsisakė papildomai sumažinti gavybą.
Dėl to Saudo Arabija – pirmaujanti pasaulyje naftos eksportuotoja – balandį Azijos užsakovams pristatomos naftos kainą sumažino 4–6 JAV doleriais už barelį, o JAV užsakovams parduodamos naftos kainą apkarpė 7 JAV doleriais už barelį.
Ekspertai įspėja, jog naftos kainos gali kristi dar žemiau ir priartėti prie 20 JAV dolerių už barelį, jeigu Saudo Arabija ir Rusija nepasieks susitarimo.
